Tenka konstatuoti, kad 2006 m. metinė infliacija, skaičiuojama pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), pasiekė lygį, neregėtą nuo 1997 m. – praėjusių metų gruodį, palyginti su 2005 m. gruodžiu, VKI ūgtelėjo 4,5 proc. Vidutinė metinė infliacija (dvylikos pastarųjų mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis) sudarė 3,8 proc. ir visiškai sutapo su mūsų prognozuojamu dydžiu. Nors prognozuodami remiamės suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI, o ne VKI), manome, kad pagal jį skaičiuojama faktinė vidutinė metinė infliacija beveik nesiskirs nuo šiandien paskelbto rodiklio.
Didžiausiu metiniu kainų šuoliu išsiskyrė dvi VKI sudarančios prekių ir paslaugų grupės – tai
maistas ir nealkoholiniai gėrimai bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupė. Praėjusių
metų gruodį už maisto prekes šalies gyventojai vidutiniškai mokėjo maždaug 8,1 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus, o komunalinės paslaugos atitinkamai buvo net 10,3 proc. brangesnės. Šių dviejų VKI sudarančių prekių ir paslaugų grupių kainų padidėjimas paaiškina daugiau nei tris ketvirtadalius (3,4 proc. punktus iš 4,5 proc.) metinės infliacijos tempo. Metų viduryje šalį ištikusi sausra bei didėjančios gamybos sąnaudos – tai pagrindiniai šoktelėjusių maisto produktų kainų „kaltininkai”. Komunalinių paslaugų kainų augimą iš esmės lėmė pabrangusi elektra, dujos ir kitas kuras.
Žvelgiant į šiuos metus, brangstantys energetiniai ištekliai tebekels infliacinį spaudimą. Nuo metų
pradžios pabrango elektra, kuri, mūsų skaičiavimais, gali kilstelėti infliacijos tempą maždaug iki 0,2 proc. punktų. Nors Gazprom padidinta gamtinių dujų kaina kol kas neperkelta ant gyventojų pečių, tai neabejotinai bus padaryta šiek tiek vėliau. Iki šiol neateinanti šalta žiema padeda atremti brangstančių dujų įtaką infliacijai, tačiau niekas negali garantuoti, kad šiais metais sniegas iš viso neiškris. Be to, nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu Rusija vis smarkiau mojuoja energetiniu „vėzdu” santykiuose su kitomis valstybėmis ir taip didina sumaišties pasaulinėje naftos rinkoje tikimybę. Jeigu pastebimai pabrangtų ir žalia nafta, šiais metais sulauktume netgi didesnės infliacijos nei pernai.
Kitas infliacinis veiksnys – mokesčių sistemos pakeitimai, pirmiausiai netiesioginių mokesčių tarifų
harmonizavimas. Šiais metais benzino ir dyzelino akcizai veikiausiai padidinti nebus, tačiau vien
tabako akcizo pakėlimas nuo kovo mėn. turės pastebimos įtakos VKI pokyčiui. Viešų valdžios
atstovų pareiškimų apie tai, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifas gali būti sumažintas iki 24 proc. dar šiais metais, pastaruoju metu nebegirdėti. Jeigu šis ryžtingas žingsnis visgi būtų žengtas, jis neabejotinai sustiprintų Vyriausybės sprendimo kompensuoti nuvertėjusius rublinius indėlius poveikį infliacijai. Šiuo metu stiprėjanti gyventojų perkamoji galia bene didžiausios įtakos turi tokioms VKI sudedamosioms dalims kaip poilsio ir kultūros, viešbučių, kavinių ir restoranų grupės, t. y. prekėms ir paslaugoms, kurių negalima pakeisti santykinai pigesniu importu.
Kaip ten bebūtų, kol kas nekeičiame ankstesnių savo prognozių ir tikimės, kad 2007 m. gruodį,
palyginti su 2006 m. gruodžiu, metinė infliacija sudarys 3,9 proc., o 2008 m. sumažės iki 2,8 proc.