Akivaizdu, kad neišvengiamai artėjant prie euro įvedimo išgirstame įvairių siūlymų ir diskusijų apie šį svarbų šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei veiksmą. Euro įvedimas nėra paprasta litų į eurus keitimo operacija. Tai procesas, kuriam ruošdamasi kiekviena šalis privalo ne tik įvykdyti nustatytus Mastrichto kriterijus, bet ir geriausiai panaudoti valiutų, fiskalines ir ekonomines vidaus politikos priemones. Reikia suprasti, kad euro įvedimas privalo užtikrinti ilgalaikį šalies ekonominį stabilumą ir jo nelėtėjantį augimą, šalies ūkio konkurencingumą, užtikrinant žmonių gerovės kilimą.
Todėl, siekiant išvengti nereikalingų spekuliacijų ir neapgalvotų veiksmų, reikia dar šį rudenį inicijuoti visų parlamentinių ir kitų prisijungusių partijų sutarimą dėl fiskalinės atsakomybės akto ar deklaracijos pasirašymo. Tai leistų Vyriausybei ir kitoms institucijoms geriau pasiruošti euro įvedimui, nuimtų nereikalingą politinę įtampą, išlaikant tvarią valstybės finansų politiką vidutinės trukmės laikotarpiu.
Praėjusių metų pabaigoje tokį pasiūlymą jau buvo pateikęs Tarptautinis valiutos fondas.