BTV laidos „Šeštadienio rytas” kūrėja ir vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė jau trečią savaitę ilsisi prie Baltijos jūros – tolimas keliones mėgstanti moteris šįkart su šeima atostogauja Lietuvoje. Taip TV laidų vedėja nusprendė savo dviejų sūnelių – 11 mėnesių Danieliaus ir beveik trejų metukų Emilio – labui. „Pastaruoju metu berniukai dažnai sirgdavo. Sužinojau, kad imuninei sistemai nėra nieko geriau kaip jūra ir pušynai, tad nusprendėme pasiaukoti dėl vaikų ir kartu su jais pailsėti pajūryje, – aiškina Asta.
Ir ilsėtis „Šeštadienio ryto” vedėja nusprendė iš esmės – apie darbus sako negalvosianti ištisus du mėnesius. Asta įsitikinusi, kad per vieną savaitę neįmanoma gerai pailsėti. „Išeidami kelių dienų atostogų žmonės tik patys apgaudinėja save – trumpų atostogų neįmanoma prilyginti tokiam poilsiui, kai tu bent mėnesį gali negalvoti apie darbo rūpesčius, – sako moteris. – Tad džiaugiuosi, kad šiemet turiu galimybę visą vasarą praleisti prie jūros, į sostinę sugrįždama vos kelioms dienoms sutvarkyti neatidėliotinų reikalų”.
Draugų bute Palangoje apsistojusi Astos ir Giedriaus Masalskių šeimyna sako besijaučiantys lyg sanatorijoje – jūra, tyras oras, švieži vaisiai ir uogos, įsigyjami kas rytą iš šalia esančio turgelio. Be to, dirbti nieko nereikia!
Nuobodžiauti taip pat nėra kada – du mažamečiai sūnūs kiekvieną minutę reikalauja dėmesio iš savo tėvelių.
Asta sako, jog bent savaitę šią vasarą tikisi paatostogauti ir dviese su vyru, o kol kas ji mėgaujasi kartu su vaikais galėdama prisiminti vaikystę. „Supamės vaikiškose sūpuoklėse, plaukiojam vaikiškomis valtimis, valgome cukraus vatą – ir visa tai taip smagu! – džiaugiasi savo atostogomis BTV laidos vedėja.
Tiesa, Asta pripažįsta, jog toks ilgas atostogavimas gali turėti ir netikėtų pasekmių. „Taip gerai leidžiu laiką, kad bijau, jog vieną dieną gali pradėti atrodyti, jog gyvenime daugiau nieko ir nereikia – palydėti vakarais nusileidžiančią saulę, gyventi ant jūros kranto ir stebėti, kaip auga vaikai. Visi darbai, į kuriuos ištisus metus būni „įsikinkęs”, atrodo nebe tokie reikšmingi ir svarbūs”, – susimąsto A. Stašaitytė-Masalskienė.