Padoraus buto už 100 tūkst. litų sostinėje nenupirksi

Kiek kainuoja pigiausias butas Vilniuje ir kokie veiksniai lemia jo kainą? Kamuojami šių klausimų kartu su BTV laida „Namų darbai” leidomės į žurnalistinį eksperimentą. Šįkart per ganėtinai trumpą laiką, likusias tris darbo dienas iki Naujųjų metų, pabandėme surasti pigiausią butą sostinėje, maždaug iki 100 tūkst. litų, kuris būtų įkandamas mažas pajamas gaunantiems žmonėms.

Tokio tipo gyvenamieji daugiabučiai namai mūsų eksperimento objektu tapo neatsitiktinai. Gerą pusdienį panaršius po internete pateiktus nekilnojamojo turto skelbimus paaiškėjo, jog realiausias variantas, ką galime išsirinkti už tokią pinigų sumą, yra senesnės nei keliolikos metų statybos bendrabučio tipo daugiabučiuose namuose esantys butai, kurių plotas paprastai būna ne daugiau kaip 30 kvadratinių metrų.

Nuvykę pas nepriklausomus nekilnojamojo turto ekspertus išgirdome vienareikšmį vertinimą – investuoti į butą bendrabutiniuose daugiabučiuose namuose neverta. Čia negyvensime visaverčio gyvenimo, visąlaik naudosimės bendromis dušo, tualetų ir virtuvės patalpomis, ims trikdyti daugelis kitų nepatogumų. Pagausėjus šeimai pasidarys ankšta net ir brangiai kainavusiame bute. Todėl ekspertai siūlo apsvarstyti, ar verta pirkti tokį stogą virš galvos.

Trys dienos – trys butai

Grįžkime prie žurnalistinio tyrimo. Šalies nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tvirtina, jog dabar gana palankus metas įsigyti būstą. Esą naujos statybos butų kainos didžiuosiuose šalies miestuose vis dar kyla, bet ne itin, o senesnės statybos namuose kol kas išlieka stabilios.

Beje, maždaug tiek laiko investicijoms (3 dienas) turi ir iš užsienio trumpam per didžiąsias šventes grįžtantys ir nemažas sumas pinigų parsivežantys lietuvaičiai. Būtent šiuo laikotarpiu itin suaktyvėja NT rinka, nes dauguma ekonominių emigrantų bando įsigyti stogą virš galvos ir perka, ką gali.

Taigi ir mes su „Namų darbais” įsijautėme į potencialių pirkėjų vaidmenis – išsirinkome porą labiausiai mūsų keliamus reikalavimus atitinkančių variantų ir leidomės jų apžiūrėti.

Pirmiausia apsilankėme Naujininkų mikrorajone, Šaltkalvių gatvėje esančiame iš išorės netvarkingai atrodančiame, apleistame bendrabučio tipo daugiabučiame, čia tarpininkas mums aprodė 26 kv. metrų ploto kambarėlį. Antras mūsų pasirinktas objektas – tokio paties tipo, tik šįkart kiek mažesnis (18 kv. metrų) butas gerame rajone, nuo centro link Santariškių besidriekiančioje Kalvarijų gatvėje, beveik priešais „Siemens” areną.

Nors butai panašaus ploto ir būklės, tačiau jų kainos skiriasi beveik 20 tūkst. litų – už kuklų butelį Naujininkuose savininkė pageidauja 56, o už Kalvarijų g. – 88 tūkst. litų.

Per didelės kainos?

Kildami į 5 namo aukšte Šaltkalvių gatvėje esantį butą, matėme akiai ne itin patrauklius vaizdus – apleista laiptinė, joje išdaužyti langai, primėtyta nuorūkų, ištepliotos sienos, vietomis suskilinėję laiptai. Koridoriuje prie mūsų pasirinkto buto – panašus vaizdas, bendrose virtuvės, tualetų ir prausyklų patalpose – taip pat.

Galima spėti, jog tvarką mėgstantis klientas tokiu vaizdu pasibjaurėtų. Apžiūrėtas butas – gana tvarkingas, jam priekaištų beveik neturėjome – langai su stiklo paketu, nauji baldai, sienos iškaltos dailylentėmis, ant grindų kiliminė danga. Šio butuko vertė -59 tūkst. litų.

Po to vykstame apsižvalgyti į kitą panašų, tik šiek tiek naujesniame name (1984 m.) esantį butą minėtoje Kalvarijų gatvėje.

Dvylikos aukštų bendrabučio tipo name parduodamas butas taip pat gana tvarkingas. Skirtumas tik tas, kad tualetu ir vonia čia naudojasi ne visi aukšto gyventojai, o dar viena šeima, gyvenanti šalia. Paprastai tokio tipo būstas vadinamas „blokinio” tipo butu. Virtuvės patalpos čia bendros. Šiame name bendros virtuvės ir koridoriai kur kas tvarkingesni nei pirmajame.

Butą aprodžiusi tarpininkė informavo, kad šio buto kaina – 88 tūkst. litų. Esą tokia suma ne per didelė, nes strategiškai patogi vieta, netoli „Akropolis” ir „Siemens” arena, yra galimybė nusipirkti antrąjį kambarį, name veikia liftas, yra internetas, kabelinė televizija.

Statybų bendrovės „YIT būstas” generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Nekrašius išanalizavęs internete pateiktus skelbimus su šiais parduodamais objektais tvirtino, jog buto Naujininkuose kaina yra realiausia, kurią galima mokėti už bendrabutyje esantį gyvenamąjį plotą, bet vis vien didoka. O buto Kalvarijų g. kaina – beveik dvigubai didesnė, nei šis vertas.

Bendrovės RE/MAX direktorius Mišelis Galeckas nesiryžo vertinti šių butų. Jo teigimu, kuo butas mažesnis, tuo jo kvadratinio metro kaina didesnė. „Iš pradžių mokama už gyvenamąjį plotą, po to už komfortą”, – įsitikinęs ponas M.Galeckas.

Paskolos galite negauti

Naudodamiesi vieno didžiausių šalies bankų internetine paskolų skaičiuokle pabandėme suskaičiuoti, kiek reikėtų kas mėnesį mokėti bankui pinigų su palūkanomis, jei imtume paskolą 30 metų pirmajam bendrabučio tipo butui už 59 tūkst. litų įsigyti.

Orientuodamiesi į mažas ir vidutines pajamas gaunančius žmones, mėnesio įmokoms apskaičiuoti naudojome vidutinės ir mažos mėnesio algos duomenis. Pernai vidutinis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius buvo iki 1500 litų, o mažas – iki 1000 litų.

Pavyzdžiui, jei šeimos mėnesio grynosios pajamos atskaičius mokesčius yra 1500 litų ir sutuoktiniai neturi vaikų, jokių finansinių įsipareigojimų, jiems per mėnesį bankui atidėti reikėtų 365 litus (palūkanos įskaičiuotos). Tuomet šeimai pragyventi liktų 1135 litai. Jei esant tokioms pat sąlygoms paskola būtų imama 20 metų, kas mėnesį tektų bankui mokėti 447 (palūkanos įskaičiuotos), o pragyventi liktų – 1053 litai.

Beje, tai optimistinis scenarijus, nes dauguma gyventojų turi ir vaikų, ir finansinių įsipareigojimų, todėl jų prašymo bankas gali nepatenkinti.

Taip pat paskambinome į tą patį banką pasiteirauti būsto paskolų konsultanto, ar yra tikimybė, kaip rodo jų skaičiuoklė, gauti tokią paskolą 30 metų. Vaikinas pabrėžė, jog esant minėtoms sąlygoms tikimybė didelė, tačiau kiekvienu indiviaduliu atveju priimamas atitinkamas sprendimas. Pasak jo, lemiamos įtakos gaunant paskolą gali turėti ir tai, ar minėtos šeimos pajamos yra stabilios, taip pat jų amžiaus, darbo stažas ir pan. Be to, kai kurie ekonimistai linkę manyti, jog bankas prašomo dydžio paskolos gali neduoti net ir tada, jei prašytojų padėtis atitinka banko keliamus kriterijus, jei jie nori pirkti būtent tokį butą bendrabučio tipo name. Kalbintas banko atstovas šių spėlionių nei paneigė, nei patvirtino.

Na, o jei šeimos grynosios mėnesio pajamos yra 1000 litų ar mažiau ir ji norėtų paimti minėto dydžio paskolą butui, skaičiuoklės duomenimis, bankas jos paprasčiausiai neduotų.

Atradimas: butas-rūsys

Panašius parduodamus butus apžiūrėjome ir interneto portaluose. Jų kainos įdomios ir nenuspėjamos. Ypač dėmesį patraukė vienas skelbimas antrašte „butas pardavimui” už 125 tūkst. litų. Jį atsidarę nuotraukoje pamatėme, jog tai visai ne butas, o 25 kv. metrų rūsys Senamiestyje, Vokiečių g. esančiame 1957 m. statybos name.

Likome priblokšti žiūrėdami į nuotrauką, kurioje akivaizdu, jog tai ne butas, o tamsus rūsys be langų. Nuvykome jo apžiūrėti. Patalpą aprodęs tarpininkas informavo, esą anksčiau čia buvo skalbykla-valykla. Taip pat sužinojome, jog prieš keletą mėnesių iš savivaldybės per varžytines dabartinis rūsio savininkas jį nupirko už gerokai mažesnę kainą – 80 tūkst. litų.

Kyla abejonių, kodėl tarpininkai apgaudinėja pirkėjus interneto skelbimuose pateikdami netikslius duomenis apie objektą ir rūsį drįsta vadinti „butu”. Nejaugi negalima daiktų vadinti tikraisiais vardais?

Kitų nekilnojamojo turto specialistų nuomone, būsto pardavimas senamiestyje – tai menas, kuriame svarbiausia – įžvalga. Paprasčiau tariant, vieni lauke gali matyti tik bulvių lauką, kiti gerokai įdomesnį peizažą.

Moderni dėžutė

Stabtelėjome ir ties kitu skelbimu – prestižiniame Antakalnio mikrorajone, Žolyno g., bendrabutyje parduodamas suremontuotas, nuotraukose tvarkingai atrodantis vieno kambario 18 kv. metrų ploto butas už 99 tūkst. litų.

Skambiname nurodytu telefonu agentei. Jos teigimu, butas išties patrauklus – neseniai suremontuotas, įstatyti plastikiniai langai, šarvo durys, modernus apšvietimas, taip pat atskiri patogumai – moderniai įrengtas tualetas ir vonios kambarys. Tačiau atsiliepusi moteris neslepia, jog bendros patalpos gadina gero buto vaizdą, mat jos taip pat ne itin prižiūrimos, kaip ir kituose bendrabučio tipo namuose.

Į balą išmesti pinigai

Kalbinti ekspertai sutaria dėl vieno – buto bendrabutyje pirkti neapsimoka, nes tokių pirkinių kainos yra gerokai per didelės, paprastai dvigubai, o kai kur net trigubai. Be to, reikia įvertinti ir tai, jog į daugelio jų remontą dar teks įdėti apie trečdalį sumokėtos sumos.

Taip pat labai svarus argumentas „prieš” – gyvenimo kokybė, apie kurią sunku kalbėti, jei įsigysime butą bendrabutyje su bendra virtuve, tualetu ir dušais. Be to, čia „bendromis” neretai tampa ir pasilinksminti mėgstančių kaimynų pramogos, kas ramesnio būdo žmonėms būna sunkiai pakeliama našta bei didelė ramybės ir privatumo stygiaus kaina. Taigi normalių, kitaip tariant, „iškart prie širdies limpančių” butų, už maždaug šimtą tūkstančių, sostinėje aptikti nepavyko. Ekspertai įsitikinę, jog investuojant į tokio tipo gyvenamąjį plotą derėtų gerai paskaičiuoti, ar neverta būsto nuomotis arba pirkti naujos statybos name.

Kita vertus, būsto pirkimas – individualus reikalas. Galbūt vienam iš mūsų reikia milijonus kainuojančios pilies, kitas džiaugsis įsigijęs keliolikos kvadratinių metrų ploto „lūšnelę” su bendromis patalpomis. Taigi ko norime, apsispęsti turime patys, ekspertai ar žiniasklaida šiuo atveju gali tik „atverti akis”.