Ir viduržiemy yra ką veikti

Senoliai sakydavo: „Šalta žiema – derlingi metai” arba „Daug sniego laukuose – daug grūdų aruoduose.” Ar ši senolių išmintis pasitvirtins, matysime tik rudenį. O dabar kibkime prie darbo, nes darbščiam žmogui visada yra ką veikti.

Sodininkui ir miškininkui

Žiema – tinkamiausias laikas kirsti medžius sode ir miške. Iš tinkamų statybai lentpjūvėse galima prisipjauti rąstų. Jei šilta, tai ir žiemą galima statyti tvoras bei akmenų sienas, kasti vandens nuotekų ar kitokius griovius.

Sniegas reikalingas ir soduose. Norint apsaugoti vaismedžius ir uogakrūmių šaknis nuo pašalimo, reikia sukaupti kuo daugiau sniego. Šaknys mažiau nukenčia, kai dirva kuo nors uždengiama: durpėmis ar mėšlu, o patys kamienai aprišami.

Jei nebūna didelių šalčių (iki -30), skiepus galima rinkti visą žiemą iki vaismedžių vegetacijos pradžios. Šalčiams jautresni kriaušių, trešnių, slyvų, abrikosų ir kitų kaulavaisių augalų pumpurai, todėl jų skiepų reikia pasiruošti iki pirmų stiprių šalčių.

Daržininkui

Toliau kasame lysvėje žiemai paliktus salierus.

Paruoškite žemę šiltnamiuose ankstyvųjų daržovių sėjai. Atminkite, kad šiltnamiuose būtina kaitalioti kultūras. Negalima viename šiltnamyje keletą metų auginti pomidorų arba agurkų, nes juos puls ligos ir kenkėjai. Be to, neauginkite viename šiltnamyje agurkų ir pomidorų kartu. Jei šiltnamis yra tik vienas, tai įrenkite nors pertvaras, nes skirtingoms kultūroms reikia skirtingos temperatūros.

Jei dar nepasėjote ridikėlių, agurkų, pomidorų, salotų, svogūnų sėjinukų (laiškams), Pekino kopūstų žieminiuose šiltnamiuose, stenkitės tai padaryti pirmomis mėnesio dienomis. Šiltnamiuose galima pradėti sodinti burokėlių, petražolių, salierų šaknis, kad jos išaugintų lapus maistui, bei sėti krapus, pipirnes, petražoles, rūgštynes ar kitus žalumynus.

Į dėžutes ant palangės laikas pasisėti pipirnių, pasisodinti svogūnų ropelių (jei nešalta, galima iš lauko išsikasti petražolių šaknų ir jas persodinti į vazoną), pasisėti krapų bei kitų žalumyninių daržovių.

Gėlininkui

Žiemą gėlininkui darbų šiek tiek sumažėja, tačiau tiems, kurie gėles augina šiltnamyje arba patalpoje – rūpesčių per akis.

Šiltnamiuose laikas sėti begonijų sėklas. Sėjama į žemės mišinį, sudarytą iš lygių dalių lapinės, durpinės žemės ir smėlio. Begonijų sėklos labai smulkios, todėl pasėjus žemės neužpilama, o tik šiek tiek paspaudoma lentele ir uždengiama stiklu. Daiginama 18-20 laipsnių temperatūroje, nuolat apipurškiama vandeniu. Kai augalai sudygsta, stiklas nuimamas.

Rudenį iškastus ir durpėse laikytus gumbinių begonijų šakniagumbius jau laikas pradėti daiginti. Jie susodinami į dėžutes ir pastatomi šviesioje 20-25 laipsnių šilumos vietoje. Kad geriau dygtų, reikia dažnai apipurkšti drungnu vandeniu.

Patikrinkite, kaip laikosi kardelių gumbasvogūniai. Smarkiai sergančius reikia išmesti, o tuos, ant kurių matyti tik pavienių dėmių, aštriu peiliu išpjaukite ir apiberkite sutrinta medžio anglimi.

Motinines chrizantemas laikykite 5-10 laipsnių šilumos patalpoje, o mėnesiui baigiantis pradėkite laistyti ir temperatūrą pakelkite iki 8-10 laipsnių šilumos. Jos pradės leisti ūglius, kuriuos vasario-kovo mėnesiais bus galima naudoti dauginimui.

Pradeda ūglius leisti ir pražydinimui pasodinti svogūniniai augalai. Juos reikėtų įnešti į šiltnamį ar kitą kurią patalpą ir savaitę palaikyti tamsesnėje vietoje arba uždengus tamsiu popieriumi. Po savaitės dėžutės statomos šviesioje 18-20 laipsnių šilumos vietoje. Narcizus ir krokus galima iš karto statyti į šviesą. Augalams sužydus temperatūra sumažinama.

Šiltnamiuose auginant gvazdikus reikia tikrinti dirvos temperatūrą. Ji 15-20 cm gylyje turi būti 13-15 laipsnių šilumos, o paties šiltnamio – 10-12 šilumos dieną ir 8-10 šilumos naktį. Šiltnamio temperatūros skirtumas dieną ir naktį neturi būti didesnis kaip 6 laipsniai, todėl reikia nuolat vėdinti nepaisant lauko temperatūros (nepadaryti skersvėjo).

Kambarinės gėlės

Dauguma kambarinių gėlių žiemą ilsisi, neauga. Jas laistyti reikėtų labai saikingai ir ne šaltesniu kaip kambario temperatūros vandeniu. Vandentiekio vandenį prieš laistant reikia palaikyti atvirame inde, kad išgaruotų augalams kenksmingas chloras. Žydintys augalai normaliai laistomi ir kartą per savaitę patręšiami mineralinių trąšų mišinio tirpalu.

Žiemą mažiau šviesos, todėl kambarines gėles reikia statyti arčiau langų. Tačiau reikia žiūrėti, kad jų lapai nesiliestų prie šalto stiklo. Jas reikia saugoti ir nuo karščio, sklindančio nuo radiatorių. Beje, ant palangių gali tilpti tik nedideli augalai, o didesniems reikia rasti kitą tinkamai apšviestą vietą.

Kur ką laikyti

Ant pietinių palangių, be kaktusų, žiemą gerai jaučiasi dykumų, stepių ir aukštų kalnų augalai (šilokai, storalapiai, eševerijos, karpažolės, alavijai, agavos, stepelijos ir pan.).

Dauguma augalų gerai auga ant rytinių ar vakarinių palangių. Čia ir šviesos pakanka, ir ji nėra stipri. Geriausiai ant jų laikyti margalapius, ir spalvotais lapais augalus.

Šilumą ir šviesą mėgstantys augalai (margeniai, sanpaulijos, smidrai, chlorofilai dabar laikomi arti langų ant pietinių, rytinių ar vakarinių palangių.

Prie šiaurinių langų mažiau šviesos ir vėsiau. Todėl čia gali augti tik paparčiai, chlorofilai ir gebenės. Žiemą čia galima sustatyti ir tas gėles, kurios žiemoti turi vėsiau, kad nepradėtų augti. Tai mirtos, šventmedžiai, aukubos, lauramedžiai ir pan.

Pavėsio augalai (gebenės, skindapiai, begonijos, kinrožės, fikusai, paparčiai ir pan.) gali žiemoti ir atokiau nuo lango.

Visi iš subtropikų kilę dekoratyviniai lapiniai augalai (mirtos, oleandrai, gebenės ir pan.) geriau žiemoja vėsesnėje 10-20 laipsnių šilumos patalpoje. Juos reikia retkarčiais palaistyti ar apipurkšti vandeniu.

Dracenas taip pat galima pastatyti tamsesniame, kiek vėsesniame kambaryje.

Nuo augalų reikia dažnai nuvalyti dulkes vandenyje suvilgytu minkštu skudurėliu. Žiemą gėlėms labai kenkia sausas patalpų oras, todėl patalpas reikia drėkinti.