Valdininkus šokdina triukšmadariai

Teisybės ieškotojai šokdina pareigūnus ne tik per pilnatį.

Valstybės tarnautojams kone kasdien tenka atremti kritiką ir keiksmus. Nuolatiniai skundų rašytojai naudojasi teise ieškoti teisybės, tačiau kartais peržengia žmogiškumo ribas.

Apipylė skundais

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė nusiteikusi dar ilgai teisintis ir aiškintis. Prieš Kalėdas ją pasiekė kaltinimas, neva ji netinkama eiti tokias svarbias pareigas.

„Dar 2003 metais į mus kreipėsi klaipėdietė Adelija Skrodenienė ir skundėsi esanti apgauta pardavėjų. Ji nusipirko laminuotą grindų dangą, ją paklojo namie, o po pusmečio kitoje vietoje aptiko tokią pat prekę, tik keliais šimtais pigesnę. Moteris neturėjo jokio pirkimą patvirtinančio dokumento, tad inspekcija negalėjo jai padėti”, – pasakojo R.Bučinskienė.

A.Skrodenienė gavo oficialų atsakymą, kuris jos netenkino. Maža to, klaipėdietė apskundė inspekcijos vadovę pasisavinus tuos kelis šimtus litų.

Kenkia įvaizdžiui

Gruodžio pradžioje A.Skrodenienė sukėlė ant kojų inspekcijos darbuotojas ir turgaus prekeivius dėl neva jai parduotų nekokybiškų kailinių.

Inspekcijos išvadose teigiama, kad prekė buvo kokybiška. Tačiau moteris nenurimo. Pardavėja geranoriškai grąžino už kailinius sumokėtus pinigus, nors to daryti neprivalėjo.

A.Skrodenienės nepatenkino susigrąžinti pinigai, todėl ji apskundė R.Bučinskienę kaip netinkamą eiti vadovės pareigas.

„Kuo žmogus mažiau teisus, tuo didesnį triukšmą sukelia. Neatmetame nė vieno prašymo, nes privalome padėti vartotojams. Tačiau nepagrįsti kaltinimai kenkia ne tik man, bet ir visai įstaigai”, – įsitikinusi specialistė.

Nepagrįsti skundai

Beveik pusė skundų, kuriuos įregistruoja Klaipėdos apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, yra nepagrįsti.

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius įsitikinęs, kad veltis į ginčus neverta.

„Geriausia taktika – tylėti. Blogiausia tai, kad pasiduodama emocijoms. Tačiau joks spaudimas negali paveikti mūsų veiksmų, kuriuos reglamentuoja griežti teisės aktai. Darbuotojams sakau – aš jus apginsiu”, – sakė dvidešimties metų patirtį sukaupęs vadovas.

Protestavo badaudamas

Provokacijoms nepasiduoda ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas.

„Skųstis – kiekvieno piliečio teisė. Nesu nė vieno išvaręs iš kabineto. Tačiau jei asmuo savo kaltinimais šmeižia ir įžeidinėja pareigūną, šis privataus kaltinimo tvarka gali kreiptis į teismą ir ginti savo teises”, – aiškino pašnekovas.

Pareigūnai, anot S.Stulpino, turėtų neapsiriboti formaliu raštu, išsamiai paaiškinti žmogui, kad jis nepasijustų atstumtas.

Vyriausiasis prokuroras pripažino, kad yra ir nuolat nepatenkintų piliečių. Kaip vieną tokių jis paminėjo Žemaitijos visuomenės parlamento pirmininką Justiną Burbą. Šis reikalavo, kad S.Stulpinas būtų atleistas iš pareigų dėl korupcijos, ir net surengė bado akciją.

Tiesa, kol kas pareigūnas vis dar savo vietoje ir, regis, artimiausiu metu neketina trauktis.

Valdininkai bejėgiai

Uostamiestyje kova su neva korumpuotais valdininkais pagarsėjo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas Jonas Sinkevičius. Dėl to iš visuomenės pusės jis teigė neigiamo požiūrio nejaučiąs, tik iš valdžios atstovų.

„Aukšti teisėsaugos pareigūnai ne tik korumpuoti, bet ir dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Ir tai nėra mano nuomonė, nes turiu rimtų įrodymų”, – sakė kovotojas, prisipažinęs sulaukiantis grasinimų.

Didžiausia yda Klaipėdoje, anot J.Sinkevičiaus, blogas teisėtvarkos institucijų darbas. „Jie neatlieka savo funkcijų. Advokatai civilinėmis bylomis neužsiima, žmonės neturi kur kreiptis. O prokuratūra dirba už pinigus ir tarnauja tik pažįstamiems”, – piktinosi pašnekovas.

Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Regina Vladykina nenoriai prisiminė J.Sinkevičiaus raštus.

„Jis nuolat darydavo psichologinį spaudimą, terorizuodavo žodžiu, be perspėjimo įrašinėdavo pokalbius ir siekdavo nuteikti aplinkinius prieš mus ir mūsų įstaigą”, – sakė specialistė.

Ji pripažino, kad pasiskųsti tokiais atvejais nėra kam, nes svarbiausia valdininko pareiga – tarnauti žmogui. „Paverksi ir dirbsi toliau”, – atviravo R.Vladykina.

Skundžiasi vyresni

Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus priimamajame kasdien sėdi 5 darbuotojai ir iš gyventojų priima prašymus, registruoja paklausimus ir skundus.

Per 2006-uosius metus užregistruota pustrečio tūkstančio pareiškimų, iš kurių 63 – skundai.

„Turime dvylika nuolatinių skundų rašytojų, kurie per metus parašo nuo trijų iki aštuoniolikos skundų. Dažniausiai jų netenkina mūsų pateiktas atsakymas, tad rašo toliau. Arba ateina tik išsibarti, išlieti savo nuoskaudas”, – sakė priimamojo vedėja Lina Kryževičienė.

Ji pastebėjo, kad skųstis ateina daugiausiai vyresni žmonės, ne kartą buvę apgauti ir turėję karčios patirties. Gyventojai labiausiai piktinasi neteisėtais mokesčiais, netvarka miesto ūkyje.

Gali būti pavojingi

Nuolatiniai skundų rašytojai dar vadinami kveruliantais. Nors ligoniais jų vadinti negalima, nuolat teisybės ieškantys žmonės gali turėti ir psichologinių problemų.

„Jie mano, kad yra atsakingi už tvarką pasaulyje. Dažnai tokie žmonės išlieja susikaupusį pyktį ant valdininko ir išsirėkavę eina namo. Šis sutrikimas turi ir paranojos požymių: asmuo įsitikinęs, kad pasaulis yra būtent toks. Įtikinti, kad yra ne taip, labai sunku”, – aiškino Klaipėdos psichiatrijos ligoninės psichologas Kęstutis Ridikas.

Ekspertizę nustatyti asmens psichikos būklę gali skirti tik teismas, tad valdininkams belieka kantriai kęsti emocinį spaudimą.

Psichologas patarė pareigūnams nepriimti įžeidžiančių frazių asmeniškai ir laikytis saugaus atstumo. Įsikarščiavęs žmogus gali ne tik apspjauti, bet ir suduoti.