Kaip niekad šiltos žiemos orų spaudžiami ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių žiemos sporto atstovai priversti eiti ūkininkų pramintais keliais į Vyriausybę ir prašyti ne sniego, o kompensacijų.
Dėl pliusinės oro temperatūros ir niekaip nesulaukiamo sniego slidinėjimo centrai nesulaukia lankytojų ir dėl to patiria nemažai nuostolių. Dar labiau nukenčia sportininkai, kurie priversti treniruotis užsienyje, arba likti Lietuvoje ir įgūdžius čia gerinti neįprastais būdais.
Kai kurių Estijos žiemos sporto centrų vadovai jau kreipėsi į vietinę valdžią, jog ši kompensuotų patirtus nuostolius, latviai galvoja naujas pramogas, o lietuviai dar kenčia. Tiesa, jiems kantrybė jau baigia išsekti – speigo ir sniego duoklės iš gamtos nesulaukiančių žiemos sporto atstovų žvilgsniai vis dažniau krypsta link Vilniaus, kur įsikūrusi aukščiausia šalies valdžia.
Pirmieji sunerimo estai
Vienas geriausių Estijoje – Munamae žiemos sporto centras, kuriame vyksta ir pasaulinio lygio varžybos, bei treniruojasi geriausi šalies sportininkai, apmiręs – kalvas dengia ne sniegas, o žolė ir purvas, o oro temperatūra primena ankstyvą pavasarį. Tokių gamtos pokštų priremti prie sienos, jo vadovai praėjusią savaitę kreipėsi į Otepės miesto merą, jo prašydami neįprastos pagalbos. Centro atstovai miesto galvos prašo padėti iš Vyriausybės išsireikalauti kompensacijų už nuostolius, kuriuos jie patyrė nesulaukdami sniego.
Estams šią žiemą neiškritęs sniegas pridarė 700 tūkst. kronų (154 tūkst. litų) nuostolių. Kompensacijų prašymą jie argumentuoja tuo, kad yra ne ką mažiau prastesni nei žemdirbiai, kurie valdžios pagalbos prašosi praūžus uraganams, potvyniams, užpuolus sausrai ar kitai stichinei nelaimei.
„Vakarų ekspresui” su Munamae centro atstovais susisiekti nepavyko, tačiau padėtį gan aiškiai apibūdino netoliese esančio Kutsemae žiemos sporto bazės direktorius Peteris Ilmas.
„Kolegos centrą uždarė, o mes nuo gruodžio 29 dienos vis dar laukiam sniego, taip pat patiriame nuostolių. Kiek? Galim pasakyti tik tiek, kad įprastai mūsų apyvarta yra 3-4 kartus didesnė nei Munamae centro – taigi, įsivaizduokite”, – dienraščiui sakė P. Ilmas.
Latviai neskuba
Latviai, kurių slidinėjimo trasas praėjusiais metais itin pamėgo lietuviai, prieš šį sezoną atidarė naujų trasų, investavo į reklamą – interneto svetainėje, kuri pristato visas trasas, informaciją jau galima sužinoti lietuvių kalba. Tačiau trasose nei sniego, nei žmonių nėra – pinigai išmesti kaip į balą.
Kaimynai dar nesiruošia prašyti kompensacijų iš Vyriausybės – jie bando uždirbti iš to, ką turi – viešbučiai, kavinės ar pirtys šalia trasų.
Nesulaukdami sniego, latviai šalia trasų prisigalvoja ir poilsiautojams kitų pramogų – siūlo po kalnus pasivažinėti kalnų dviračiais, žaisti dažasvydį ar pasikarstyti po medžius. Kiti uždirbti bando pardavinėdami inventorių ar organizuodami keliones į užsienio kalnų kurortus.
Lietuviai prašys pagalbos
Ignalinoje įsikūrusiame Lietuvos žiemos sporto centro (LŽSC) direktorius Bronius Cicėnas sako dar tikįs, kad sausio mėnesį pasinigs ar bent jau pašals, tačiau jeigu ne, tai padėtis bus gerokai sudėtingesnė.
„Tikėjomės darbą pradėti dar prieš Kalėdas, tačiau nedirbame iki šiol. Patyrėm nemažai nuostolių, nors šiuo metu visi resursai dar neišsekę – sausio mėnesį išsilaikysim, tačiau jeigu ir toliau oro sąlygos bus nepalankios kreipsimės į valdžią”, – sakė B. Cicėnas.
Pasak jo, centras yra pasiruošęs besniegėms žiemoms, tačiau šiltoms – ne.
„Dabar negelbėja ir specialios sniego patrankos – jų pagaminta dirbtinė sniego danga išsilaiko tik tada, kai oro temperatūra nukrenta 5 laipsnius žemiau nulio”, – aiškino jis.
Anot direktoriaus, nuostolius didina ir tai, kad prieš sezoną, tikintis žiemos, nemažai investuota į centro infrastruktūros gerinimą – įrengtas naujas inventoriaus nuomos punktas. Be to, centre dirba 17 žmonių, jie lieka be darbo.
„Tai tik sustiprina planus kreiptis į valdžios institucijas. O kas belieka – čia vietoj mes galim tik susėdę padūsauti, tačiau tai negelbėja”, – sakė B. Cicėnas.
Vietoj sniego – asfaltas
Nepaisant to, kad centras visiškai neuždirba iš lankytojų, kenčia ir sportininkų pasiruošimas. Kaip pasakojo B. Cicėnas, jaunieji Lietuvos slidininkai varžyboms šiuo metu artėjančioms varžyboms ruošiasi kiek neįprastu būdu.
„Asfalto danga jie važinėja riedučiais. Ruošiantis tokiu būdu, kojų raumenys dirba panašiai, kaip ir slidinėjant, o kad kojos nesušlaptų, tenka jas apsivynioti celofanu”, – pasakojo LŽSC direktorius.
Jis tuoj pat pridūrė, kad slidininkai tokiu būdu ruošiasi vasario pradžioje Šveicarijoje vyksiančioms olimpinių dienų varžyboms, bet abejojo, ar sniego nematę sportininkai pasieks aukštų rezultatų.
Jau neįvyko ir kelios kalendorinės šalies varžybos.