Siekiant užtikrinti vientisą atnaujinamų gyvenamųjų namų kvartalų estetinį vaizdą ir senuose daugiabučiuose sukurti deramą komforto lygį, sostinėje pradėti rengti architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai masinei gyvenamųjų namų modernizacijai. Serijinių stambiaplokščių namų atnaujinimo projektus rengia savivaldybės įmonė „Vilniaus planas” kartu su UAB „Jungtinės architektūros dirbtuvės” ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistais.
„Daugiabučių namų bendrijų kooperacija ir ištisų kvartalų modernizavimas leistų užtikrinti vientisą jų architektūrinę išraišką. Be to, naudojantis jau parengtais projektais, gyventojams sumažėtų būsto atnaujinimo kaštai”,- sakė programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą” koordinatorius, Vilniaus miesto tarybos narys Kęstutis Nėnius.
Šiuo metu modernizavimo projektai jau parengti Žirmūnų mikrorajone, tarp Šilo tilto ir Kareivių gatvės, pastatytiems vienos serijos (1-464A) visų trijų tipų penkiaaukščiams 60, 100 ir 120 butų stambiaplokščiams namams. SĮ „Vilniaus planas” architektai Sigita ir Saulius Dageliai, išanalizavę šios serijos namų ypatybes, pasiūlė tris modernizavimo variantus.
Pirmuoju variantu gyventojams rekomenduojama atlikti tik būtiniausius atnaujinimo darbus – pakeisti langus ir lauko duris, apšiltinti fasadus ir stogus, o senus 85 cm pločio balkonus keisti 138 cm pločio įstiklintomis lodžijomis. Taip pat siūloma atnaujinti pastatų vidaus magistralinius inžinerinius tinklus, padidinti elektros galingumus bei pakeisti pastatų įėjimus, atsisakant tiek fiziškai, tiek ir morališkai nusidėvėjusių elementų. Balkonus keičiant praplatintomis lodžijomis, padidėtų tik namo bendrasis plotas. Šiame variante nenumatoma daryti butų išplanavimo pakeitimų. 100 butų gyvenamajame name bendrasis plotas padidėtų apie 10 proc.
Antruoju variantu, be jau minėtų pakeitimų, siūlomi ir butų išplanavimo patobulinimai, papildomai padidinant visų butų virtuves, o kampiniuose 3-jų kambarių butuose – ir miegamuosius. Šiuo variantu visi balkonai taip pat keičiami praplatintomis lodžijomis, o prie virtuvių iš lauko pristatomi erkeriai. Išplėtus virtuves ir miegamuosius, padidėtų ne tik bendrasis, bet ir gyvenamasis butų plotas. Pavyzdžiui, 100 butų name atlikus rekonstrukciją, jo gyvenamasis plotas vidutiniškai padidėtų 584 kv. m, o bendrasis plotas išaugtų 1048,5 kv. m, t. y. apie 20 proc.
Trečiuoju variantu, įgyvendinus pirmajame ir antrajame variante siūlomus pakeitimus, papildomai rekomenduojama pirmo aukšto butams jų grindų lygyje įrengti atskiras terasas-kiemelius. Modernizuotuose namuose suprojektuoti pandusai bei laiptai su turėklais iki pirmojo aukšto, pritaikyti žmonėms su negalia.
Konstrukcinius pasiūlymus 1-464A serijos namams modernizuoti teikė konstruktoriai dr. Č. Ignatavičius ir inž. V. Zubrus.
Šiuo metu yra rengiami įvairaus sudėtingumo kompleksinės renovacijos tipiniai projektai 1-464LI serijos 5-ių ir 9-ių aukštų stambiaplokščiams gyvenamiesiems namams, kurie pastatyti Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Šnipiškių bei Žirmūnų mikrorajonuose.
1961–2000 metais Vilniuje buvo pastatyti 77 tipų stambiaplokščiai namai. Kiekviename sostinės mikrorajone yra 5-6 skirtingų tipų namai. Populiariausių serijų– 1-464 ir 120 buvo pastatyta daugiau kaip 2 tūkst. namų, kuriuose yra per 89 tūkst. butų.