Laivų remontininkai persiorientuoja ir imasi naujos veiklos

Sunkiausias dalykas AB „Klaipėdos laivų remontas“ pastaruoju metu yra bendrovės nuomojamos teritorijos specialiojo plano rengimas siekiant išsaugoti čia esančius paveldo objektus. Toks specialusis teritorijos planas Lietuvoje yra rengiamas vienas iš pirmųjų.

Specialiojo plano užsakovas yra Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Planui rengti yra pasitelkti ir Vilniaus specialistai. Projektą, kuris turėtų būti baigtas šiemet pirmą ketvirtį, finansuoja AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR). Be specialiojo plano, paraleliai rengiamas detalusis planas, kuris turėtų būti baigtas šiemet pirmą pusmetį, atliekami priešprojektiniai darbai.

Taip jau atsitiko, kad miesto centre esanti laivų remonto įmonė po truputį mažina laivų remontą ir persiorientuoja į naują veiklą.

Daugiausia uždirbama iš remonto

Priminsime, kad KLR buvo privatizuota 2004-aisiais gruodį. Ją įsigijo UAB „Achema“ ir „Eika“, pasidalinusios akcijas po lygiai ir įsteigusios bendrą UAB „Jūros vartai“. Buvę ir esami bendrovės darbuotojai (apie 400 žmonių) beturi tik 3,4 proc. akcijų. Privatizavimo metu savininkai teikė akcininkams pasiūlymus ir supirko jų akcijas.

Preliminariais duomenimis, pernai bendrovė gavo daugiau kaip 10 mln. Lt pajamų. Apie 60 proc. jų sudaro iš laivų remonto gautos pajamos, iš kruizinių laivų aptarnavimo – 4 proc., iš agentavimo paslaugų (KLR) agentuoja ne tik kruizinius, bet ir kitus laivus) – apie 7 proc., iš Pilies jachtų uosto paslaugų – apie 7 proc., likusios pajamos – iš kitos veiklos.

Šiuo metu KLR dirba 130 žmonių. Pagal privatizavimo sąlygas, jų turėjo likti ne mažiau kaip 75. Darbuotojų skaičius specialiai nebuvo mažinamas.

Vyriausybės nutarimu KLR iki 2009 metų turėtų sustabdyti savo gamybinę veiklą. Bendrovės generalinis direktorius Alvydas Butkus teigia, jog ši įmonė ją gerokai yra sumažinusi dar iki privatizavimo. Po jo iki dabar yra išlaikytas toks pat remonto veiklos lygis jos neplečiant. Šiuo metu bendrovė išnaudoja tik apie 50 proc. savo laivų remontinių pajėgumų. Į šią veiklą siekiant diegti modernias technologijas nebeinvestuojama.

Investuoja į pastatų statybas

Šiuo metu KLR lėšos investuojamos į statybas. Taigi dabar viena iš pagrindinių bendrovės veiklų – komercinės, rekreacinės, pramoginės paskirties ir gyvenamųjų namų statybos jos nuomojamoje teritorijoje.

Pirmiausia pastatų statybos pradėtos palei Danės upę. Buvęs Keltininko namelis, Ryžių malūnas ir jachtų uosto centras, kurie įtraukti į paveldo sąrašą, jau beveik atstatyti. Į juos investuota apie 15 mln. Lt. Visiškai jų statybos darbai bus baigti šių metų pirmą ketvirtį. Ryžių malūnas ateityje neatrodys kaip stiklinis monstras, jis dar turės medinę apdailą. Šiuo metu ji jau užsakyta ir daroma.

Jau aišku, kad Keltininko namelyje ir Ryžių malūne bus „Navalio“ viešbučiai. Kitas etapas – bus pradėta Danės galerijos statyba: atsiras parduotuvėlės, kavinukės ir kt. Transporto stovėjimo problemą spręsti ketinama statant požeminius garažus.

Visi pastatyti ir statomi pastatai yra KLR turtas, į juos investuojamos šios bendrovės uždirbtos lėšos. Pastatus bendrovė ketina nuomoti ir jau šių metų pirmą pusmetį gauti pajamų iš jų nuomos.

Suremontavo 80 laivų

Laivų remontas mažinamas po truputį. Iš keturių turėtų cechų, skirtų laivų remontui, likę yra tik du cechai – dyzelinis ir korpusinis – kuriuose sukoncentruota visa gamybinė veikla. Šie cechai ir du plaukiojantieji dokai yra toliausiai nuo kruizinių laivų terminalo, nuo statomų komercinės, rekreacinės paskirties pastatų – prie pat AB „Baltijos“ laivų statyklos.

Čia remontuojami nedideli apie 80-90 m ilgio žvejybos laivai (ši įmonė buvo pritaikyta būtent žvejybos laivams remontuoti) bei sausakrūviai, kurie gali būti pakelti į 8 tūkst. ir 12 tūkst. tonų keliamosios galios dokus. Pernai suremontuota apie 80 įvairių tipų ir šalių laivų. Čia nedidelius žvejybos laivus remontuojasi murmanskiečiai, kaliningradiečiai, sausakrūvius laivus – danai, norvegai, švedai, aptarnaujami ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų bei mokslinių tyrimų laivai.

Beje, KLR darbuotojai aptarnauja ir Būtingės naftos terminalo plūdurą Baltijos jūroje. Maždaug prieš porą mėnesių plūduras jūroje buvo pakeistas į naują, o senasis liko KLR, yra prižiūrimas ir bus laikomas kaip atsarginis iki šių metų pabaigos.

Ateityje keis pavadinimą

Iki tol, kol pastatų statybos prieartės prie laivų remonto cechų, tikimasi, kad ši veikla bus gerokai sumažinta. Laivų remontininkai, kurie sulauks garbaus amžiaus, išeis į pensiją, o kiti pakeis kvalifikaciją. Jie bus reikalingi jachtų uoste esantiems laivams, kruizinių laivų terminalui aptarnauti.

A. Butkaus teigimu, visiškai laivų remontas šioje įmonėje neišnyks. Čia ir toliau bus remontuojami laivai, tačiau mažesni, pramoginiai. Bendrovės direktoriaus manymu, Klaipėdoje laivų remonto veiklą ateityje išlaikys tik AB Vakarų laivų gamykla, o KLR, galimas daiktas, ateityje pakeis ir pavadinimą į „Jūros vartus“. Jis aptarnaus jo nuomojamoje teritorijoje esančius pastatus, Pilies jachtų uostą.

„Ar laivų remonto veikla bus likviduota iki 2009 metų, priklausys nuo mūsų darbo tempų. Manau, kad galime taip greitai ir nespėti, atsižvelgiant į problemas, kurios iškyla dėl paveldo. Be trijų minėtų objektų, į paveldo sąrašą yra įtrauktas slipas ir buvusios Lindenau laivų statyklos pastatai, mes juos turėsime išsaugoti, todėl reikia labai gerai pasukti galvą, ką ir kaip reikia statyti.“

Rekonstrukcijai – ES lėšos

Pilies jachtų uosto operatorius KLR daug iš jo uždirbti nesitiki. Į šį uostą bus investuojamos Europos Sąjungos lėšos, kurias gauna Klaipėdos miesto savivaldybė. Jo rekonstrukciją ketinama pradėti šių metų pavasarį. Jam skirtos lėšos turi būti panaudotos iki 2008 metų rugsėjo mėnesio.

Vanduo, juosiantis iš visų pusių buvusią senąją pilį, turėtų paryškinti jos kontūrus. Vienoje vandens juostos dalyje laivų nebus galima laikyti, tai bus dekoratyvinis vandens telkinys, o kitose trijose pusėse stovės mažieji laiveliai. Vaizdas turėtų būti gražus.

Jachtų uosto priežiūra, aprūpinimas vandeniu, elektra, aptarnavimas – KLR rūpestis. Jachtų uosto centras bus renovuotame įmonės pastate. Pirmame jo aukšte įsikurs uostą aptarnausiantys darbuotojai, kurių, manoma, reikės apie 30, bus atidaryta mažiems laiveliams reikalingų dalykų parduotuvė, kavinė. Antrame aukšte esančias patalpas ketina išnuomoti biurams.

Uosto statusas

Pernai spalio 3 d. buvo įregistruotas Pilies jachtų uostas. Tad į jį atplaukusioms jachtoms nebereikės vykti kur kitur, kad būtų atliktos pasienio ir muitinės procedūros, kaip anksčiau, kol uostui nebuvo suteiktas toks statusas. Šios procedūros bus atliekamos vietoje. Atplaukus laivui operatorės atstovai informuos pasieniečius ir jie atliks savo darbą.

Taigi miesto centre atsiras didelis jachtklubas. Jis apims ne tik dabartinį KLR teritorijoje esantį uostelį, bet ir rekonstruotas Danės krantines iki Biržos tilto.

Priversta rūpintis kelto infrastruktūra

Todėl KLR vadovybė yra susirūpinusi tuo, kad AB „Smiltynės perkėla“ keltas iš senosios perkėlos kuo greičiau būtų perkeltas į 27 krantinę, šalia kruizinių laivų terminalo, nes jis gerokai trukdytų mažiems laiveliams.

Šiuo metu stengiamasi paspartinti krantinės keltui įrengimą. KLR turi pasirūpinti būtina infrastruktūra, reikalinga kelto keleiviams, t. y. nedidele keleivių laukimo sale, bilietų pardavimo patalpa ir t. t., nors iš principo tai turėtų daryti ne ji. Taip atsitiko todėl, kad ne „Smiltynės perkėla“ inicijuoja kelto iškėlimą, kad tuo dėl Pilies jachtų uosto yra suinteresuotos KLR, Klaipėdos miesto savivaldybė. Krantinės atkarpą senojoje perkėloje, kurioje švartuojasi keltas, sutvarkyti turės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ji ir finansuos darbus, nes ši krantinės dalis priklauso jai.

Pasak A. Butkaus, baimintis, kad žmonėms į keltą patekti bus sunku, nereikėtų, nes bendrovės tvora bus nugriauta, tad vietos pakaks ir didesniam keleivių srautui.

Kruiziniai laivai – ne itin pelningi

Pernai kruiziniai laivai buvo atplaukę 49, užpernai – 59 kartus. Taigi, palyginti su 2005-aisiais, kruizinių laivų atplaukimų sumažėjo 20 proc. Tačiau turistų pernai buvo 4 proc. daugiau nei užpernai, nes plaukė didesni laivai. Pasak A. Butkaus, netgi Talino uoste laivų atplaukimų skaičius pernai sumažėjo, palyginti su užpernai. Beje, šiems metams jau yra pateikta 61 paraiška dėl kruizinių laivų atplaukimo į Klaipėdos uostą.

Kai kurie kruizinių laivų operatoriai mano, kad Klaipėdoje, palyginti su kitais uostais, yra brangoka uosto rinkliava. A. Butkaus teigimu, KLR iš kruizinių laivų pernai uždirbo tik apie 300 tūkst. Lt, turint omenyje švartavimo rinkliavą ir laivų aprūpinimą tuo, kas būtina. Ne paslaptis, kad prižiūrėdama kruizinių laivų terminalą bendrovė patiria išlaidų.

Taigi kol kas kruizinių laivų aptarnavimo veikla KLR nėra itin pelninga. Tačiau tikimasi, kad kruizinių laivų terminalo operatorės investicijos atsipirks ateityje. Kai bus pastatyta Danės galerija, kruizinių laivų turistai pačiame terminale turės kur išleisti pinigus, o bendrovė tikisi uždirbti daugiau nuomodama patalpas įvairioms parduotuvėlėms, kavinukėms.

Iš ko gyvens remontininkai?

Didelių problemų dėl kruizinių laivų terminalo pernai KLR nepatyrė, neprireikė ir naujų investicijų į infrastruktūrą. Tiesa, 2006-aisiais kruizinių laivų terminale nebebuvo bankomatų, nes Vilniaus bankas atsisakė juos čia laikyti. 2005 metais bankomatas buvo pastatytas, tačiau paaiškėjo, jog tai daryti bankui neapsimoka. Jis pasiūlė KLR per mėnesį už jį mokėti tam tikrą mokestį, bendrovė nesutiko.

Kruizinių laivų turistai nebuvo patenkinti tuo, kad negali terminale išsikeisti pinigų. A. Butkus nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad kai bus pastatyti komercinės paskirties pastatai, kai keltas iš senosios perkėlos bus perkeltas į 27 krantinę, bankui jau apsimokės statyti bankomatus, nes bus didesni žmonių srautai. Na, o Lietuvoje įvedus eurus, ši problema visai sumažės. Be to, suvenyrų parduotuvėse bus galima atsiskaityti kortele. Taigi, kai bus pastatyta Danės galerija, būtino reikalo kruizinių laivų turistams keistis pinigus nebebus.

Paklaustas, iš ko išgyvens bendrovė KLR ateityje, jeigu laivų remontas bus likviduotas, beliks tik mažytė jo dalis, Pilies jachtų uostas ir kruizinių laivų terminalas didelių pajamų neduos, A. Butkus atsakė: „Mes suinteresuoti pritraukti tuos turistus ir klientus, kurie ateityje naudosis mūsų sukurta infrastruktūra. Mūsų gamykla nėra didelė, jos pajamos taip pat. Mokesčio už laivų stovėjimą šiaip sau nepadidinsi, kainas diktuoja rinka. Tad mes visas viltis dedame į tai, kad būtų sukurta pati gražiausia vieta Klaipėdoje, kad žmonės joje noriai lankytųsi ir naudotųsi čia teikiamomis paslaugomis.“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.