Likus metams iki žemės reformos pabaigos, dar 5 proc. jos negrąžinta savininkams.
Ypač trūksta žemės grąžinti buvusiems savininkams Vilniaus, Kauno miestuose. Pavyzdžiui, sostinėje jos trūksta apie 7,1 tūkst. hektarų, Kauno – 3,2 tūkst. hektarų, Panevėžio – apie 0,87 tūkst. hektarų, kituose miestuose – apie 0,7 tūkst. hektarų. Šio valstybės išperkamo žemės ploto apytikslė nominali vertė yra apie 393 mln. litų, tačiau rinkos kaina gali siekti apie 20 mlrd. litų.
Trečiadienį Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas pasitarime su apskričių viršininkais pabrėžė, kad žemės grąžinimo viena iš didžiausių problemų – nesąžiningi valdininkai, korupcijos apraiškos. Vyriausybės vadovas paragino apskričių viršininkus daugiau dėmesio skirti proceso skaidrumui, įstatymų laikymosi užtikrinimui.
Ministras Pirmininkas pareiškė manąs, kad turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri išanalizuotų visas problemas bei pasiūlymus ir pateiktų savo išvadas Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui svarstyti.
Premjeras G. Kirkilas patikino, kad Vyriausybė vykdys savo programą ir žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą grąžins, kaip numatyta jos programoje, iki 2007 metų pabaigos. Iki 2009 metų pradžios bus išmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius.
Išklausęs apskričių viršininkų pastabų ir pasiūlymų dėl žemės grąžinimo, G. Kirkilas taip pat konstatavo, kad konfliktas kyla ir dėl prieštaravimų tarp miestų plėtros ir žemės ūkio rinkos plėtros.
Pasak žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, sustabdžius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą, sulėtėtų ir teigiami pokyčiai kaime. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į Marijampolės, Telšių, Panevėžio apskričių patirtį, jose piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procesas iš esmės baigtas.
Ministrė K. Prunskienė taip pat tvirtino, kad valstybės išperkamą žemę miestuose galima būtų kompensuoti miškų urėdijų valdomais miškais. Ji nuramino, jog taip nusprendus nebūtų kėsinamasi į nacionalinių parkų teritorijas.