Diplomatinės ambicijos dar kartą atidėtos

Lietuva jau nebesiekia tapti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, tačiau rengiasi vadovauti dviem svarbioms tarptautinėms organizacijoms

Lietuvos diplomatai atsisakė ambicingų planų po septynerių metų įgyti gerokai didesnės įtakos formuojant tarptautinę politiką. Neribotam laikui atidėtas anksčiau skelbtas tikslas 2014 arba 2015 metais Lietuvai siekti nenuolatinės narės statuso Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JT ST), priimančioje pasaulinio lygio sprendimus.

Antra vertus, 2010 metais Lietuva turėtų pirmininkauti kelias dešimtis valstybių vienijančiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), o 2013 metų antrąjį pusmetį jai pirmą kartą atiteks pirmininkaujančiosios Europos Sąjungai vaidmuo.

Reklamuotas, bet pamirštas

Pagrindinius sprendimus Jungtinėse Tautose priimančioje ST yra penkiolika narių. Penkios jų – nuolatinės, turinčios veto teisę visiems sprendimams. Tai Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Likusios dešimt narių yra nenuolatinės. Kasmet rotacijos būdu perrenkamos penkios narės. Tad nenuolatinės ST narės įgaliojimai trunka dvejus metus.

Tiesa, numatoma JT ST reforma, galbūt išplečiant jos narių skaičių, įvedant daugiau nuolatinių narių. Tačiau kol kas neaišku, kada ši reforma bus įgyvendinta.

Lietuva dar prieš dešimt metų paskelbė ambicingą planą siekti tapti nenuolatine JT ST nare 2004-2005 metų kadencijai.

Tačiau šios gana smarkiai reklamuotos idėjos įgyvendinimas sužlugo, Lietuvai pralaimėjus kovą Rumunijai ir kitoms labiau patyrusioms valstybėms dėl narystės Taryboje.

Tuomet kandidatavimą į JT ST nenuolatines nares nuspręsta atidėti iki 2014-2015 metų. Bet jau dabar aiškėja, kad ir šiai ambicijai nelemta išsipildyti.

Laukia du svarbūs pirmininkavimai

Užsienio reikalų ministerijos atstovai pripažįsta, kad Lietuvos kandidatavimas į nenuolatines JT ST nares dabar jau nebėra dėmesio centre, nes šį tikslą užgožė vis intensyvėjantis pasirengimas kitų svarbių diplomatinių tikslų įgyvendinimui.

„Pirmiausia, 2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES. Tai didžiulė atsakomybė, pareikalausianti ne tik diplomatinio korpuso, bet ir visos valdžios sistemos pastangų. Todėl tam iš anksto pradedama rengtis. Jau yra priimta ir įgyvendinama speciali programa, kuri numato pasirengimo šiam pirmininkavimui etapus”, – „Kauno dienai” sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovė Violeta Gaižauskaitė.

Pagal dabar galiojančią tvarką, ES vadovu tampa tą pusmetį organizacijai pirmininkaujančios valstybės arba vyriausybės vadovas. Lietuvos atveju tai greičiausiai būtų premjeras. Nėra aišku, kada galėtų būti įgyvendintas jau senokai puoselėjamas planas įteisinti nuolatinio ES vadovo, vadinamojo ES prezidento, pareigas.

Be to, anot Lietuvos URM pareigūnės, dar iki pirmininkavimo ES Lietuvai teks atsakomybė pirmininkauti dar vienai svarbiai tarptautinei organizacijai – ESBO. Lietuva turėtų 2010 metais tapti 56 valstybes vienijančios ESBO pirmininke. Tam lietuvių diplomatai irgi jau pradeda rengtis.

ESBO pirmininkas keičiasi kasmet pagal tam tikrus sutartus rotacijos principus. Organizacijos vadovu tampa tais metais pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras.

Kainuotų brangiai

Tiesa, Lietuvos diplomatai atkreipia dėmesį, kad pavyko įgyvendinti vieną tikslų, susijusių su Lietuvos naryste JT. 2005-2007 metais mūsų šalis yra šios tarptautinės organizacijos Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) narė. Ši taryba tarptautinėje organizacijoje laikoma antra pagal svarbą po JT ST. Laikoma, kad narystė ECOSOC yra vienas svarbiausių žingsnių, siekiant tapti nenuolatine JT ST nare.

Pripažįstama, kad nenuolatinė narystė JT ST kainuoja nemažus pinigus. Jeigu pavyktų įgyvendinti šį tikslą, tektų plėsti Lietuvos nuolatinę misiją prie Jungtinių Tautų, siųsti ten daugiau diplomatų, nes darbo krūvis padidėtų bent kelis kartus. Tuo tarpu dabar pagrindiniai diplomatijos finansavimo projektai susiję su būsimais pirmininkavimais ESBO ir ES, taip pat diplomatinio atstovavimo įvairiose pasaulio valstybėse stiprinimu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.