Kelių eismo taisyklių pakeitimai pasiekia ne kiekvieną vairuotoją

Vairuotojams supažindinti su Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimais valstybinių ir privačių transporto įmonių vadovai neskiria deramo dėmesio

Krovininių automobilių ir autobusų parkai nėra dideli, tesudaro apie 10 proc. šalies transporto priemonių. Jų vairuotojai, dirbantys vienokios ar kitokios priklausomybės transporto įmonėse, paprastai turi didesnę vairavimo patirtį, aukštesnę kvalifikaciją. Eismo saugumą tose įmonėse galima užtikrinti tinkamai rūpinantis transporto priemonių technine būkle ir vairuotojų kvalifikacija, nuolat skatinant žinias atnaujinti ir naujų taisyklių išmokti. Kelių eismo taisyklėse (KET) per pastaruosius kelerius metus atsirado pokyčių. Todėl natūralu, kad dar kartą pasikeitus KET vairuotojai turėtų būti operatyviai supažindinami su pasikeitimais. Bet praktika rodo, kad tiek valstybinių, tiek privačių transporto įmonių vadovai šiam svarbiam dalykui neskiria deramo dėmesio.

Nesirūpina vadovai

Transporto įmonių vairuotojai, vykdantys tarptautinius krovinių gabenimus, susiduria su kitų valstybių KET išskirtinumais tai šaliai. Tačiau ne vienos įmonės vadovai vairuotojų švietimo klausimus palieka spręsti patiems vairuotojams. Jie darbui reikalingos informacijos semiasi kaip išmanydami, dažniausiai skambindami kolegoms, kurių turima informacija ne visada galima pasitikėti. Juk tuo pirmiausia turėtų pasirūpinti įmonės vadovai ar savininkai, nes tai glaudžiai susiję su vairuotojo darbo saugumu. Pasiteiravus ne vienos transporto įmonės vadovo, ar jie supažindina savo vairuotojus su KET pakeitimais, išgirsti, kad nėra kam to atlikti, o samdyti specialistą iš šalies neturima lėšų. Išeitų taip, kad vairuotojai patys turėtų ieškoti tų pakeitimų ir kas rytą neramia širdimi, kad nežino ko nors naujo, išvažiuoti į reisus.

Vairuotojai – išimtis

Pats savo kailiu esu patyręs, kaip turėtų jaustis vairuotojas, nespėjęs susipažinti su naujovėmis po atitinkamo KET pasikeitimo. Kasdien nuo ryto iki vakaro prie vairo praleidžiantys profesionalūs vairuotojai neturi galimybės ieškoti leidinių, kuriuose spausdinami KET pakeitimai. Tuo labiau kad naujos KET knygelės išleidžiamos prabėgus tam tikram laikui. Kiekviena įmonė, priimdama nors ir kvalifikuotą bei išmanantį savo darbą naują darbuotoją, jį supažindina su vidaus tvarkos taisyklėmis. Tik su vairuotojais to nedaroma. Ar vadovai garantuoti, kad vairuotojas moka KET, ir gali jam patikėti brangų vilkinį su kroviniu?

Tampa norma

Nesibaigiantys autoįvykiai formuoja visuomenės nuostatą, kad eismo nelaimės tampa gyvenimo norma, o dėl to kalti vairuotojai. Todėl ši profesija daliai jaunų žmonių pradeda atrodyti atgrasiu darbu, susijusiu su bereikalingais pavojais ir nuolatine rizika. Transporto įmonės susiduria su kvalifikuotų vairuotojų stygiumi. Tokia situacija paskatino netgi diskusijas apie kvalifikacinių reikalavimų pakeitimus, leisiančius jauniems vairuotojams vykdyti tarptautinius vežimus. Tada dėl pernelyg jauno amžiaus, atsakomybės už darbą ir savikontrolės stygiaus padidėtų rizika gabenant krovinius. Dabar turint žemiausios kategorijos BC1 vairuotojo pažymėjimą iki įgyjant CE kategoriją reikia tobulėti dar kelerius metus.

Skatina tobulėti

Pavyzdžiui, Šiaulių 4-ojo autoūkio vairuotojai per trejus su puse metų neįvykdė nė vienos įskaitinės avarijos. Kas lėmė tokius rezultatus? Autoūkio administracija nuolat skatino vairuotojus už saugų vairavimą, o pažeidimų prevencija sudarydavo nepalankią terpę linkusiems į pažeidimus. Pasak „Linavos” komercijos skyriaus vadovo Gintauto Ramaslausko, rengiami geriausio vairuotojo konkursai skatina tobulėti, skleisti gerą patirtį. Tačiau ir „Linavos” asociacijos įmonėms pradeda stigti gerų vairuotojų.

Ir mokslo įstaigose

Didžiausią eismo įvykių dalį dėl vairuotojų kaltės sudaro jauni, iki 3 metų vairuojantys ir jokioms organizacijoms nepriklausantys vairuotojai. Tai „laisvi paukščiai”. Važiuoja kur nori ir kada nori. Greičiau į darbą, mokslą, greičiau namo. Važiuojančiųjų tokių galvose – paprastos darbo dienos planai ir rūpesčiai. Kelio ženklai, šviesoforai, pėstieji pastebimi per vėlai arba iš viso nepastebimi. Tam tikra visuomenės dalis, kaip pastebi specialistai, išgyvena vadinamąjį psichosocialinį stresą, kuris pasireiškia ir vairuojant. Neišsipildžiusios svajonės, žlugę planai, nepasitenkinimas valdžia, neaiški savo ar vaikų ateitis daro žmogų susikausčiusį, įsitempusį, kartais agresyvų. Tokia vairuotojo vidinė būsena sukelia agresyvų vairavimą, nepakantumą kitų vairuotojų veiksmams, tolerancijos stoka kitiems eismo dalyviams. Tačiau dalis „laisvų paukščių” vis tiek suskrenda į „bendrą lizdą” – darbovietę. Jos vadovai turėtų rasti laiko bent pasidomėti, kaip darbuotojai vairuoja. Tai būtų savotiškas įsitraukimas į kovą karui keliuose stabdyti. Iki Naujųjų metų paskelbta akcija „Stop karui kelyje” neturėtų baigtis ir peržengus kitų metų slenkstį. Jauniems vairuotojams vairuoti yra pramoga, savęs išreiškimas, noras pasirodyti prieš kitus. Tačiau ir jauni vairuotojai mokosi ar dirba. Išeitų, kad tokie pat reikalavimai kaip įmonių, organizacijų vadovams turėtų būti taikomi ir mokslo bei mokymo įstaigų vadovams.

Nepraleidžia pro akis

Užmiestyje ir kaimo vietovėse žūsta apie 75-80 proc. eismo dalyvių. Dažniausiai tamsiu paros metu. Mieste tų nelaimių mažiau, nes mažesnis automobilių greitis, geresnės eismo sąlygos. Kaimo vairuotojų reikalais turėtų rūpintis seniūnijos, bendruomenių darbuotojai. Pasak Anykščių rajono Debeikių seniūno Alvydo Simanavičiaus, avaringumas apylinkėse nėra labai baisus. Turėdamas gerą komandą seniūnas stengiasi nieko nepraleisti pro akis ir daug ką numatyti. Kelininkai iš Anykščių atvežė lipdukų ir lankstinukų, kokie išdalyti ir seniūnijos gyventojams. Pažinodamas kiekvieną vairuotoją seniūnas stengiasi laiku užkirsti kelią klaidoms. Yra vietų, kur reikėtų keisti kelio ženklus. Dabar tariamasi su žinybomis, kaip tai padaryti geriausiai. Seniūnijos darbuotojų tikslas – ne tik išdalyti atšvaitus, bet nuolat primenant pasiekti, kad jie būtų naudojami. „Važiuodami, jei išvystame eismo dalyvį be atšvaito – sustojame, įteikiame ir paaiškiname, kokie pavojai tyko, jei pėstysis tamsoje eina be atšvaito”, – sako Simanavičius.

Atstatomi ženklai

Vilniaus Verkių seniūno Vaclovo Gulbinovičiaus pastebėjimu, nors ši seniūnija – viena iš geriausiai tvarkomų teritorijų sostinėje – darbo eismo saugumui gerinti netrūksta ir jiems. Intensyvaus eismo ruože į Žaliuosius ežerus dažnai po avarijų išvartomi kelio ženklai. Laužo juos ir vandalai. Tačiau kelio ženklai operatyviai atstatomi. To, deja, negalėtume pasakyti apie Vilniaus rajono Zujūnų seniūniją, kur metų metus lygiareikšmėse sankryžose nėra kelio ženklų. Nenuostabu, kad šioje vietoje vairuotojai nuolat pažeidžia KET.

Pavojaus varpais

Šiandien vairuoja beveik kas trečias statistinis šalies pilietis. Nesusieti į jokias bendrijas, organizacijas pagaliau turime susivokti, kad joks vadovas neįstengs mūsų apsaugoti nuo nutrūtgalviško važiavimo, nuo jo galimų pasekmių. Kentėsime patys ir kentės kiti. Eismo saugumu besibaigiantieji metai niekuo nesiskyrė nuo daugelio praėjusiųjų. Avarijos, avarijos… Besibaigiant metams įsižiebė nors ir silpna, bet vis dėlto švieselė tunelio gale: pagaliau susivokta aukščiausiu Valstybės valdymo lygiu. Toliau stebėti įvykius ne tik neleistina, tačiau ir nusikalstama. Pradėjusi darbą keturioliktoji Vyriausybė ir premjeras Gediminas Kirkilas viešai pripažino, kad eismo įvykiai keliuose kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Lapkričio mėnesio vienos savaitės įvykiai, per kuriuos žuvo net 14 žmonių, sukrėtė šalį. Tada ir buvo susigriebta, pradėta mušti pavojaus varpais.

Įžiebia viltį

Taikos metu žūsta ištisi kaimai, gyvenvietės. Ne mes vieninteliai tokie. Kaimynai latviai taip pat sprendžia šią problemą. Tačiau jie susivokė anksčiau. Ir šiais metais turi mažesnį žuvusiųjų skaičių. Švieselė tunelio gale galėtų įsižiebti ir pas mus, jeigu ją nuolatos puoselėtume konkrečiais darbais.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad nors ir nežymiai, tačiau padėtis po truputį pradėjo gerėti nuo liepos mėnesio. Keldami tostus už Naujuosius, nors trumpam susimąstykime, kad sutiktume dar vienus Naujuosius. Kad mūsų būtų tiek pat, kiek ir dabar.

Laimingų ir saugesnių Naujųjų metų!

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.