Partijų noro dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose neatšaldė ir gerokai pakelta partijų narių skaičiaus kartelė
Kitų metų vasario 25 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose galės dalyvauti 25 politinės partijos. Dvylikos registruotų partijų šie rinkimai nedomina.
Praėjusią savaitę baigėsi terminas, kai pagal įstatymą partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo narių sąrašus. Teisingumo ministerija, patikrinusi sąrašus, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jau pradėjo teikti duomenis, ar partijos narių skaičius atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. ar politinė organizacija turi ne mažiau kaip 1000 narių. Toks narių skaičiaus barjeras savivaldybių rinkimuose taikomas pirmą kartą – prieš ketverius metus pakakdavo deklaruoti 400 narių.
Iš viso Lietuvoje veikia 37 politinės partijos. Nepristačiusios narių sąrašų partijos rinkimuose dalyvauti negalės. 2002-ųjų gruodį vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 26 partijos.
Murza nusivylė
Šiemet savivaldos rinkimuose nutarė nedalyvauti žinomas Šiaulių radikalas, šio miesto tarybos narys, vadovavęs Lietuvos nacionaldemokratų partijai Mindaugas Murza.
Murza LŽ patvirtino, kad partija Teisingumo ministerijai nepateikė būtinų duomenų. Anot radikalo, jis šiomis dienomis atsistatydino iš Nacionaldemokratų partijos vadovo pareigų, nes jo „netenkino partijos narių kokybinė sudėtis”. Murza tvirtino kitąmet ketinąs kurti naują sąjūdį Lietuvoje.
Atsirado naujokių
Palyginti su 2002 metų rinkimais, tarp pareiškusiųjų norą dalyvauti 2007-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose yra keturios naujokės: Darbo partija (įkurta 2003 metais), šią vasarą nuo jos atskilusių politikų įkurta Pilietinės demokratijos partija, Smulkaus ir vidutinio verslo partija, susikūrusi prieš kelis mėnesius Kaune, bei tautinė partija „Lietuvos kelias” (įkurta 2003 metais).
Kelios partijos sąrašuose figūruoja naujais pavadinimais. Kai kurios, organizacijoms suskilus arba susijungus, pasirinko naujus pavadinimus arba išvis išnyko iš politikos žemėlapio. Liberalų demokratų partija tapo partija „Tvarka ir teisingumas”, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – Valstiečių liaudininkų sąjunga, Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga – Krikščionių konservatorių socialine sąjunga.
Tėvynės sąjunga priglobė Lietuvos dešiniųjų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungas, o Naujoji sąjunga – nykštukinę Teisingumo partiją. Susivienijus, o vėliau suskilus liberalams, centrui bei moderniesiems krikščionims demokratams atsirado Liberalų ir centro sąjunga ir Lietuvos liberalų sąjūdis, taip pat Lietuvos centro partija.
Pirmieji – socdemai
Nuo gruodžio 22 dienos partijos VRK galėjo pradėti teikti pareiškinius dokumentus registruotis dalyvauti savivaldybių rinkimuose.
Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, paprastai pirmomis dienomis niekas neskuba to daryti. „Tačiau penktadienį visus nustebino socialdemokratai. Jie atnešė dokumentus ir prašė įregistruoti kandidatų sąrašus visose 60 savivaldybių”, – sakė Vaigauskas.
Anot jo, kaip užstatą Socialdemokratų partija sumokėjo 99 180 litų – po 1653 litus (vidutinė mėnesio alga) už vieną kandidatų sąrašą.
„Sprendimą dėl registravimo turėsime priimti per septynias dienas. Jau rytoj ketiname kviesti VRK posėdį ir spręsti šį klausimą”, – teigė Vaigauskas.
Paklaustas, kaip, jo nuomone, rinkimų rezultatams gali atsiliepti tai, jog nebus leidžiama balsuoti pašte, VRK pirmininkas sakė dar neprarandąs vilties, kad koks nors išankstinio balsavimo būdas šiems rinkimams bus išrastas. „Nebūtinai tai turi būti balsavimas pašte, yra ir kitų. Seimas dar tikrai spėtų tokį būdą patvirtinti”, – aiškino Vaigauskas.
Rinkėjų aktyvumo barjeras savivaldybių tarybų rinkimuose nėra nustatytas.
Numatyta naujovių
Pasak VRK vadovo, vasarį vyksiančiuose rinkimuose bus kai kurių naujovių.
„Pirmiausia, labai tiksliai yra suformuluotas reikalavimas kandidatams iki rinkimų likus 65 dienoms būti deklaravus gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kur jie nori kelti savo kandidatūrą”, – sakė Vaigauskas. Be to, kelti ir rinkti kandidatus galės ne tik piliečiai, bet ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys asmenys. Tokių priskaičiuojama apie 19 tūkstančių.
Apygardų rinkimų komisijos turės stebėti politinę reklamą savo apygardos teritorijoje ir duomenis apie tai pateikti VRK. Išorinė politinė reklama bus galima tik tam skirtose vietose, kaip jau buvo Seimo rinkimuose.