Artėjant gražiausioms metų šventėms LŽ nusprendė prisiminti kalėdines lietuvių tradicijas. Apie jas pasakoja LTV laidos „Gero ūpo” vedėja Loreta Sungailienė
– Ar „Gero ūpo” laidose jaučiama kalėdinė nuotaika?
– Tarpušventy, po Kalėdų, tradiciniu metu po „Panoramos” mūsų laida jau bus netradicinė… Laidoje bus nebe įprastos kapelų varžytuvės, o rungsis populiariosios muzikos žvaigždės su tradiciniais atlikėjais. To mūsų laidoje dar nėra buvę. Abi grupės varžysis kaip lygiaverčiai varžovai. Įdomu tai, kad dauguma muzikos žvaigždžių atliks savo kompozicijas, kuriose naudoja liaudies dainų motyvus. Manau, kad tos varžytuvės tiesiog bus draugiškas pasibuvimas, bet vis tiek žiūrovai turės teisę balsuoti ir reikšti nuomonę, kas jiems arčiau širdies. Man atrodo, kad laida bus gera, šventinė, žaisminga, nes visą tą komandą, kurią kviečiame į laidą, puikiai pažįstame ir visada labai maloniai bendraujame.
– Gal galite išduoti paslaptį, kokie atlikėjai dalyvaus laidoje?
– Iš tradicinių bus „Šeduvos bernai”, „Sadūnai”, „Raskila” iš Birštono, „Bičiuliai” iš Vilniaus, „Mingė” iš Klaipėdos ir kiti. O populiariosios muzikos atlikėjai – tai broliai Kučinskai, naujas brolių Edmundo ir Rimvydo duetas, iš karto sužavėjęs klausytojus. Taip pat Rūta Morozovaitė ir Irena Ašakaitė, Rasa ir Jonas, „Kitava” iš Šiaulių – neseniai atsiradusi grupė, kuri groja folkroką. Bus labai populiarių atlikėjų: „16 Hz”, Ovidijus Vyšniauskas, net Stasys Povilaitis atliks savo šlagerį, Vytautas Šiskauskas, iš Amerikos grįžęs su nauja kūrybine jėga ir sužavėjęs visus lietuvius savo nuoširdžia muzika. Žinoma, Virgis Stakėnas. O kitus atlikėjus žiūrovai, žiūrėdami laidą, pamatys patys.
– Kaip reagavo šie muzikantai, gavę tokį netradicinį pasiūlymą?
– Žinokit, dauguma, peržvelgę savo įtemptą koncertinį grafikėlį, iš karto sutiko. Tikiuosi, kad jie sėkmingai dalyvaus. Jų laidose visuomet laukiame, o šie stengiasi sudalyvauti.
Visi dalyviai atliks savus kūrinius, bet kas žino, gal rasis ir kokia nauja jungtinė kapela. Mūsų laidoj būna tokių scenarijuje nenumatytų spontaniškų atvejų. Ypač tie tradiciniai atlikėjai – vos tik išgirdę melodiją, iš karto gali laisvai improvizuoti. Mums ir patiems įdomu, kaip ten visi muzikantai bus vienoje studijoje. Į kiekvieną laidelę stengiamės pasikviesti po vieną kitą žymų atilikėją ar grupę, o čia jau bus toks grandiozinis renginys su dviem frontais – abiejose pusėse daug atlikėjų.
Dzūkai – kalėdinių dainų saugotojai
– Ar yra Lietuvių kultūroje daug išlikusių kalėdinių liaudies dainų?
– Yra tikrai nemažai išlikusių kalėdinių, advento dainų, kurios labai senos, vienos seniausių iš mūsų kalendorinių švenčių dainų. Jų net priedainiai rodo, kad tai yra būtent to laikotarpio dainos: „oi kalėda kalėda”, „kalėda kalėdziene”, „kalėdica” ir taip toliau. Yra ir tokie specifiniai priedainiai: „leliumai”, „aleliuma loda”. Tų dainų išties nemažai, todėl turime dėkoti dzūkams, kurie labai mėgsta dainuoti ir iki pat šiol ir yra išsaugoję liaudies dainų. Džiugu, kad dainos yra atliekamos ne tik folklorininkų, bet pamažu ateina ir į populiariosios muzikos repertuarą. Galbūt dar ne taip ryškiai, iš lėto…
– Ar tokios populiariosios interpretacijos negadina dainų?
– Man atrodo, kad tai yra kiekvieno atlikėjo fantazijos dalykas, kaip jis interpretuoja liaudies dainą. Pasitaiko, kad lyg ir pažeidžia ją. Nes liaudies dainos savo paprastumu yra gražios. Iš tikrųjų, galbūt norint, kad ta daina pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač jaunų, reikia ją įausti į kitą audinį, apvilkti kitą rūbą. Tikrai žinau daugybę atlikėjų, sukuriančių puikias liaudies dainų interpretacijas. Jeigu žmogus puikiai išmano folkloro dainas, jų žanrus, stilistiką, funkciją, kada jas galima ir reikia dainuoti, koks jų charakteris ir atlikimo būdas, tai jis visada tvarkingai, gražiai, su pagarba tą dainą įpins į kitokią muziką. Pasaulyje yra daugybė profesionalių grupių, naudojančių liaudies dainų motyvus, ir tai puikūs meno kūriniai.
– O kaip dėl kalėdinių tradicijų Lietuvoje?
– Man atrodo, kad daugelis šeimų Kūčių vakarą susėda prie stalo. Tik galbūt ne visur yra gaminami tie 12 patiekalų. Tikiuosi, kad žmonės susėda prie žvakės, prisimena esančius ir išėjusius artimuosius, ramiai pasėdi, šiltai pabendrauja.
Kalėdos šeimoje
– Kaip jūsų šeima švenčia Kalėdas?
– Kai grįžtame į tėviškę (esu žemaitė), visuomet pasidarome žemaitišką cibulinę, visokiausių žuvies, grybų patiekalų, be kurių neįsivaizduojama Kūčių vakarienė. Cibulinę gamina mano vyras, šią tradiciją perėmęs iš savo tėvo. Be to, jis kepa kūčiukus. Žinoma, būtinai turi būti aguonų pienas, kurį gaminame tradiciškai. Būtinai turi būti tiesiama balta staltiesė, po ja šiaudų. Vidurnaktį jau laukiam Kalėdų Senelio ir dovanų. Bet ryto jau nebesulaukiam. (šypsosi).
Kalbant apie dainas ir žaidimus, tai labiau juos esame išlaikę ir propaguojame folkloro ansamblyje. Prieš Kalėdas turime šventinę repeticiją, kuomet padainuojame, pasiburiame.
– Ar galėtumėte palinkėti ko nors mūsų skaitytojams?
– Gerumo, supratimo, mylėti save ir kitus. Bet nuoširdžiai mylėti – tuomet atsiras daugiau pasitikėjimo ir darnos šeimoj, darbe bei gyvenime. Tiesiog bus mažiau neapykantos ir nepasitikėjimo vienas kitu. Reikia džiaugtis, nes visi žmonės iš esmės yra geri…
labai ludna 😥