Kol Lietuvoje ieškoma būdų, kuo pakeisti popierinius bilietėlius, japonai už transporto paslaugas atsiskaito mobiliuoju telefonu
Elektroninių paslaugų teikimo srityje kauniečiai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Belaukiant, kol trijuose didžiuosiuose šalies miestuose bus įdiegta elektroninių bilietų sistema, kitose valstybėse pasiekta pažanga verčia abejoti, ar Lietuva nėra beviltiškai atsilikusi.
Pinigus keičia kortelės
Savo veiklą pradedantis mokslo ir technologijų parkas „Technopolis” praėjusią savaitę į Kauną pakvietė informacinių technologijų srityje pirmaujančias Japonijos, Suomijos bei Lenkijos įmones, kurių atstovai pristatė įvairiose šalyse jau įdiegtus elektroninių paslaugų projektus. Vienas jų galėtų tapti pavyzdžiu Lietuvos didmiesčiuose rengiantis pristatyti vieningą elektroninių bilietų sistemą.
Apie Japonijos bei Singapūro patirtį kalbėjęs kompanijos „Sony Felicia Aplication” direktorius Lim Boom Sengas teigė, jog šiose valstybėse elektroninėmis kortelėmis, kurios dar vadinamos intelektualiosiomis (smart – anglų k.), naudojasi keli milijonai gyventojų, spėję pamiršti kadaise parduodamus popierinius bilietus. Daugumai piliečių jau tapo kasdienybe naudojantis viena ir ta pačia kortele važiuoti metro, traukiniais, autobusais, susimokėti už kurą degalinėje ar nusipirkti puodelį kavos iš aparato.
Elektroninius bilietus transporto sistemoje „Sony” pradėjo diegti dar 1988 metais Japonijoje. Vėliau tobulėjančios ir daugiau funkcijų turinčios intelektualiosios kortelės 2001 metais atsirado Nju Delyje, Indijoje, 2002 metais – Singapūre, 2004-aisiais – Tailando sostinėje Bankoke ir kituose Kinijos bei Japonijos miestuose.
Honkonge, kur prieš dešimtmetį buvo įdiegta vos 4 tūkst. elektroninių kortelių, šiuo metų jau priskaičiuojama per 12 milijonų. Iš pradžių kortelėmis vietoj grynųjų pinigų buvo galima naudotis tik traukiniuose, metro, autobusuose bei keltuose, po kelerių metų jomis jau buvo galima atsiskaityti už taksi bei fotopaslaugas, už automobilio stovėjimą, greito maisto restoranuose.
Praėjusiais metais „Sony” pristatė naujas daugiafunkcines kredito korteles, kuriose įdiegta itin patikima apsaugos sistema. Maža to, ši kompanija jau praplėtė ir mobiliųjų telefonų naudojimo paskirtį – įvairios kreditinės, nuolaidų bei kitų funkcijų kortelės yra sudėtos į mobilųjį telefoną, kurį tereikia priglausti, sakykim, prie automobilių stovėjimo aparato, ir už paslaugas atsiskaityta.
Garantuoja lengvatas ir nuolaidas
Panašią patirtį jau turi sukaupusi ir Suomijos „Unicom” kompanija, informacinių technologijų srityje dirbanti pastaruosius dvidešimt metų.
Pirmoji šioje šalyje intelektualioji kortelė buvo įdiegta 1989 metais Helsinkio technologijos universitete. Po ketverių metų atsirado kortelė, su kuria buvo galima atsiskaityti už visuomeninio transporto bei valymo paslaugas, o 1997 metais panašios kortelės jau buvo įdiegtos aštuoniuose miestuose. Suomijos didmiesčiuose jos naudojamos ne tik viešojo transporto sistemoje, bet ir teatruose, bibliotekose, greito maisto užkandinėse, sporto ir poilsio centruose. Įvairių miestų gyventojams, turintiems korteles, teikiamos įvairios nuolaidos bei lengvatos.
Kaune lankęsis „Unicom” direktorius Sakaris Ranta tvirtino, jog elektroninės kortelės populiarėja, nes tai naujas būdas teikti piliečiams įvairias paslaugas, už kurias šie gali atsiskaityti lengvai ir greitai. Vienoje sistemoje gali būti įdiegtos ir visuomeninės, ir privačios paslaugos.
Šioje srityje jau kelerius metus dirba kaimyninės Lenkijos įmonės „R&G” ir „Taran”, vykdžiusios projektus Slovakijoje bei Čekijoje. „R&G” komercijos direktorius Robertas Pezda akcentavo, jog kiekviename mieste įdiegta elektroninė bilietų sistema yra unikali ir pritaikyta tik vietos gyventojų poreikiams.
„R&G” kompanijos komposteriai bei elektroniniai tablo jau įrengti naujuose Kauno autobusuose bei troleibusuose.
Be tarptautinės patirties neišsiversim
Informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos asociacijos „Infobalt” viceprezidentas ir UAB „Skaitos kompiuterių servisas” direktorius Virginijus Jasaitis pripažino, jog be užsienio kompanijų patirties Lietuva nėra pajėgi pasistūmėti į priekį diegiant elektronines paslaugas.
„Tiesiog mūsų šalyje nėra kuriama tokio aukšto lygio technologijų. Be to, įvairiose šalyse informacinių technologijų plėtrą skatina tarptautinis bendradarbiavimas, be kurio neišsiversime ir mes”, – teigė vienas iš „Technopolio” kūrėjų.
V.Jasaitis įsitikinęs, jog Kaune bei kituose šalies miestuose diegiant elektroninę bilietų sistemą bus siekiama pasinaudoti kelių tarptautinių, o ne vienos šioje srityje dirbančios įmonės patirtimi. Anot jo, tai, kas šiuo metu yra diegiama Japonijoje, gali nustebinti ne vieną Vakarų Europos gyventoją, jau nekalbant apie mūsų tautiečius.
„Sutinku, kad Japonijos pažanga daugeliui mūsų gali priminti fantastinio filmo siužetą. Pagal informacinių technologijų projektus Japonija lenkia ne tik Vakarų Europą, bet ir Ameriką. Iš mobiliųjų telefonų galimybių, kuriomis japonai naudojosi jau prieš dvejus metus, šiandien europiečiams prieinamos vos trečdalis”, – pridūrė pašnekovas ir užsiminė apie didžiulius kultūros skirtumus. Vis dėlto V.Jasaitis įsitikinęs, jog Senasis žemynas dar galutinai neužleido savo pozicijų Japonijai, nors ši yra priekyje jau pastaruosius 30 metų. Tuo susirūpinusi ES numatė papildomų lėšų informacinių technologijų programoms, kurių dalis skirta pasisemti toliau pažengusių valstybių patirties.
Lina Navickaitė