EBSW veiklą tyrusi Seimo komisija vakar vienbalsiai patvirtino savo išvadas.
Artimiausiu metu jas planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate. Manoma, kad Seimas jas svarstys kitų metų sausio mėnesį.
Praėjusį dešimtmetį bankrutavusio koncerno EBSW veiklą tirianti parlamentinė komisija į asmenų, prisidėjusių prie koncerno sėkmingos veiklos, sąrašą įtraukė keturis buvusius generalinius prokurorus, įskaitant ir buvusį Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską.
Be jo, į sąrašą įtraukti Kazys Pėdnyčia, Vladimiras Nikitinas bei Antanas Klimavičius.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Algis Rimas sakė, kad Generalinė prokuratūra, atstovaudama valstybei, nepakankamai gynė viešuosius interesus, neužtikrino valstybės turto apsaugos privatizuojant, parduodant, areštuojant.
Pasak jo, iš minėtų prokurorų turi būti pareikalauta ir teisinės, ir politinės atsakomybės.
A.Rimas pabrėžė, kad, EBSW vadovybės persekiojimą pradėjus prieš 10 metų, būtų pavykę išsaugoti EBSW turtą, jį parduoti ir visiems indėlininkams grąžinti visus pinigus.
Komisijos išvadose taip pat minima Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Volskienė ir Kauno miesto antstolių kontoros teismo antstolė Nijolė Venskienė.
Komisija atsakomybės siūlo pareikalauti ir iš buvusio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus, kuris šias pareigas ėjo 2001-2004 metais.
„Antstoliai, nepaisydami, kad turtas areštuotas, jį pardavinėjo varžytinėse, o ministras nieko nematė”, – BNS sakė A.Rimas.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovė KHK iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. Investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų.
Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, su Paskolų komisijos rekomendacija garantuotų valstybės.