SEB Vilniaus banko ekspertai patikslino 2006-2008 m. makroekonominių rodiklių prognozes. BVP augimo prognozė nepakeista – šiais metais ekonomikos plėtra išliks gana sparti ir sudarys 7,8 proc., nuo kitų metų lėtės ir bus 7,0 proc., o 2008 m. – 6,5 procento.
Analitikai taip pat pakoregavo 2006 m. vidutinio darbo užmokesčio prognozę – vietoje 14,5 proc. tikimasi 17,0 proc. augimo. Šiais metais prognozuojamas einamosios sąskaitos deficito (ESD) ir BVP santykis buvo padidintas nuo 7,8 proc. iki 9,0 proc., kitais metais – nuo 7,5 proc. iki 8,5 procento. Tai atspindi ryškėjantį eksporto plėtros atsilikimą nuo importo, kurį skatina itin aktyvi vidaus rinka.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas soc. m. dr. Gitanas Nausėda pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos” leidinį teigė, jog tam tikri ūkio plėtros lėtėjimo požymiai išryškėjo jau trečiąjį šių metų ketvirtį, tačiau kol kas egzistuoja daug juos kompensuojančių veiksnių. „Spartus paskolų portfelio augimas, rekordiškai dideli vidutinio darbo užmokesčio kilimo tempai, vartojimo bumas, kuris taps ypač įspūdingas Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse – visa tai atitolina staigų BVP kilimo tempų smukimą. Kita vertus, savotišku įspėjimo skambučiu mūsų šalies ūkiui galima laikyti pavasarį prasidėjusią nekilnojamojo turto rinkos metamorfozę”, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, ne tiek svarbu, keliais procentais sumažėjo naujo ar seno būsto kainos (atskiros nekilnojamojo turto agentūros pateikia skirtingus vertinimus), kiek pačios rinkos atmosferos pokyčiai. „Nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravus pirkėjo, o ne pardavėjo diktatui, tikėtis spartaus būsto kainų augimo (o seno būsto rinkoje – net ir kainų pastovumo) būtų pernelyg drąsu”, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas. Juo labiau, kad analitikai pranašauja, jog vidutinė paskolų litais palūkanų norma augs sparčiau nei tikėtasi – prognozė padidinta nuo 5,25 proc. iki 5,50 proc. šių metų pabaigoje ir nuo 5,75 proc. iki 6,00 procentų 2007 m. pabaigoje.
SEB Vilniaus banko ekspertus domina „kelias”, kuriuo nekilnojamojo turto rinkos impulsai turėtų pasiekti kitus ūkio sektorius. G. Nausėdos nuomone, ypač svarbu, kaip savininkai traktuos jų nekilnojamojo turto pigimo įtaką savo finansiniam pajėgumui. „Pavyzdžiui, pastaruoju metu JAV prasidėjus nekilnojamojo turto rinkos nuosmukiui, daugelis namų ūkių pasidavė vadinamajam „nykstančios gerovės” įspūdžiui ir nuojauta, kad jų turimas būstas nebėra vertas tiek, kiek anksčiau, skatina žmones saikingiau skolintis ir riboti savo vartojimą”, – teigė ekspertas. G. Nausėdos nuomone, Lietuvos ekonominiai procesai nebūtinai turi būti visiškai identiški, tačiau bendrieji ekonominiai dėsningumai yra panašūs visur.
Prognozuojama lėtesnė ekonomikos plėtra kelia kitokio pobūdžio iššūkius ir ekonominės politikos kūrėjams, pirmiausia šalies Vyriausybei. Anot G. Nausėdos, bepigu didžiuotis ekonominiais laimėjimais tada, kai juos lemia objektyvūs veiksniai. Kur kas daugiau politikų išmonės ir ryžto reikia tada, kai makroekonominė situacija pablogėja. „Štai tada mes ir prisimename sprendimus, kuriuos įgyvendinome arba, atvirkščiai, paslėpėme „stalčiuje” prieš vienerius, dvejus metus”, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas. „Tie receptai seni kaip ekonomikos teorija – mokesčių naštos mažinimas, priemonės ūkio konkurencingumui ir lankstumui didinti”, – pabrėžė G. Nausėda.