Dėl galimybės susilaukti vaikų dažniausiai apkaltinama moteris, nors statistika paneigia šį mitą – nevaisingų vyrų ir moterų yra apylygiai. O naujausi duomenys patvirtina, kad tautosakos epitetus apie negalinčią susilaukti vaikų moterį teks keisti, nes nevaisingų vyrų daugėja.
Vaisingumo asociacija didžiuosiuose miestuose surengė pirmąjį seminarų ciklą „Jei nesulaukiate gandrų…”. Baigiamasis renginys vyko Klaipėdoje, kur lygiai prieš penkerius metus buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje nevaisingas poras vienijanti bendrija.
Seminarų organizatoriai pasakojo, kad nevaisingumo problema Lietuvoje – vis dar tabu. Kai kuriuose miestuose į nemokamas paskaitas atėję klausytojai medikų pranešimus įrašinėjo į diktofoną, kad vėliau galėtų perduoti problemų dėl nevaisingumo turinčiai draugų šeimai, taip ir neišdrįsusiai ateiti į susitikimą.
Infekcijų lyderė – chlamidija
Pasak UAB „Vaisingumo klinika” gydytojo akušerio-ginekologo Virginijaus Diržausko, taisyklės, kada pora suskanta kreiptis į medikus dėl nevaisingumo, nėra.
Vieni ieškoti problemos priežasčių ryžtasi po 15 bendro gyvenimo metų ir kartais net pakeitę kelis partnerius, kiti – praėjus vos trim mėnesiams po bandymų pastoti.
Anot V. Diržausko, susirūpinti reikėtų, jei pastoti nepavyksta ilgiau kaip per vienerius metus, reguliariai lytiškai santykiaujant ir nevartojant kontracepcijos. Tam tikrais atvejais – dėl ligų ar vyresnio amžiaus – nevaisingumo priežasčių siūloma pradėti ieškoti anksčiau. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.
Moters ir vyro nevaisingumo procentai svyruoja nuo duomenų pateikimo šaltinio: kai kur jie siekia 30, kitur – 40, o moterims kartais priskiriama ir 50 proc. Poros, kurios susilaukti vaikų negali dėl abiejų partnerių kaltės, sudaro iki 15 proc.
Moters nevaisingumas būna dėl kiaušintakių ir gimdos patologijų, endokreninio nevaisingumo, kai ovuliacija nevyksta arba būna nevisavertė, endometriozės.
V. Diržauskas minėjo, kad nevaisingumo priežastimi gali tapti uždegimai ir infekcijos, nebūtinai išduodančios apie palaidą gyvenimą. Kartais infekcijos diagnozuojamos net lytinių santykių neturėjusiai merginai.
Pastaruoju metu labiausiai nevaisingumui grėsmę kelia chlamidijinė infekcija, aplenkusi anksčiau lyderiavusią gonorėją.
Negydomi, tik apgydomi ar gydomi pačių moterų uždegimai taip pat gali tapti nevaisingumo priežastimi.
Spermos kokybė prastėja
Medicinos mokslų daktarė andrologė Birutė Žilaitienė pritarė kolegų nuomonei, kad nevaisingų vyrų daugėja.
„Deja, bet labai dažnai vyrų nevaisingumo priežastys taip ir lieka nežinomos. Mažiausiai pusei besikreipiančių pacientų būna neaiškios kilmės nevaisingumas”, – sakė medikė.
Viena iš žinomų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė – venų prie sėklidės išsiplėtimas, turintis įtakos ir spermos kokybės pablogėjimui. Spermos kokybei reikšmės gali turėti ir infekcijos.
Pasak B. Žilaitienės, šiuo metu diskutuojama dėl imuninių priežasčių įtakos vaisingumui: ar gali taip nutikti, kad organizmas nepažįsta spermatozoido kaip nuosavos ląstelės, tad gamina prieš ją medžiagas ir neleidžia atlikti savo darbo.
Retesnė vyrų nevaisingumo priežastis būna endokreninės ligos, genetinės priežastys ar pavienės, retos įgimtos ligos.
B. Žilaitienė yra dalyvavusi tarptautiniuose moksliniuose projektuose, kur tirta spermos kokybė Baltijos ir Šiaurės šalyse. Įdomu tai, kad spermos kokybė labai bloga Danijoje, kurios geografinė padėtis panaši su Lietuva ir nėra ypatingų genetinių ar rasinių skirtumų.
Anot medikės, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalių vyrų spermos kokybė nėra bloga. Gydytoja spėjo, kad geresnei vyrų spermos kokybei Pabaltijyje įtakos gali turėti sveikesnė mityba ir ne taip užteršta aplinka.
Procedūros – brangios
Pasak akušerės-ginekologės Jolantos Sąlygienės, moterų nevaisingumo tyrimai ir gydymo metodai labai brangiai kainuoja, o išlaidų niekas nekompensuoja.
Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos, vėliau išaugusios iki Vaisingumo asociacijos, įkūrimo pagrindinis tikslas ir buvo atkreipti visuomenės dėmesį į nevaisingumo problemą bei padėti ją spręsti.
Vaisingumo organizacija per metus vienai ar dviem moterims surenka pinigų dirbtinio apvaisinimo procedūroms, keletui atliekama IUI (intrauterinė inseminacija), kai gauta sperma leidžiama per gimdos kaklelį, nes ir ši procedūra – gana brangi.
IUI kaina kartu su lankymusi klinikoje gali kainuoti 1000 – 1 500 litų. Dirbtinio apvaisinimo kaina, priklausomai nuo vaistų, nevaisingumo grupės, gali atsieiti nuo 10 iki 15 tūkst. litų, o kartais ir daugiau.
Tačiau dirbtinis apvaisinimas ne visada duoda trokštamų rezultatų. Procedūros efektyvumas svyruoja nuo 30 iki 65 proc., priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, nuo moters amžiaus.
Vyrai greičiau palūžta
Anot J. Sąlygienės, nevaisingumo problema iki šiol „kariama” ant moters, o vyras lyg ir lieka nuošalyje. Nors nevaisingumo „kaltininkų” procentas apylygis – apie 30-40 proc.
„Moterys stipresnės. Jos lengviau susitaiko su nevaisingumo problema, o vyrai labai greitai palūžta, ir jų psichologinės problemos būna labai didelės”, – sakė J. Sąlygienė.
Ilgametę darbo patirtį vyrų vaisingumo srityje turinti B. Žilaitienė minėjo, kad situacija gerėja – dėl viešumo įtakos vyrai keičiasi ir jau itin retai atsisako tirtis dėl nevaisingumo. Nors ateiti pas gydytoją, tuo labiau moterį, barjeras vis dar išlieka.
„Ar būna, kad moterys vyrus tirtis atveda už rankytės? Taip, beveik visada”, – šyptelėjo B. Žilaitienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais. Pakartotinai pastoti negali dar 10-25 proc. porų, jau turinčių vaikų. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.
Vaisingumo asociacijos narių apklausos rezultatais, 25 proc. šeimų nevaisingos dėl vyro sveikatos sutrikimų, 31,8 proc. – dėl moters sveikatos problemų, 29,5 proc. – dėl abiejų partnerių. Per 13 proc. šeimų gydytojai nenustato nevaisingumo priežasties.