Humoristo citata papiktino visuomenę

Lygių galimybių kontrolieriai mokykliniame vadovėlyje mėgina įžvelgti pažeistas moterų teises, o jo autorės stebisi, kodėl triukšmas dėl esą diskriminuojančios citatos kilo tik po šešerių metų

Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirusio garsaus serbų rašytojo Branislavo Nušičiaus kūrinio citata, panaudota septintokams skirtame lietuvių kalbos vadovėlyje, šiomis dienomis sukėlė nemažą lygių galimybių sergėtojų, mokinių tėvų ir pedagogų sąmyšį.

Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga tiria du skundus dėl to paties dalyko. Vienos sostinės mokyklos septintoko motina ponia Aušra ir Lygių galimybių plėtros centras paprašė išsiaiškinti, ar pernai „Šviesos” leidyklos išleistame Giedrės Čepaitienės ir Elenos Palubinskienės sudarytame lietuvių kalbos vadovėlyje 7 klasei naudojama citata nediskriminuoja moterų.

Laukia atsakymo

Kad septintokai geriau suvoktų, kokia kalbos dalis yra skaitvardžiai, ir deramai įsimintų skaičius, vadovėlyje pateikiama tokia Nušičiaus kūrinio citata: „Štai, pavyzdžiui, mano žmona. Kol ji nebuvo ištekėjusi už manęs, buvo niekas, nulis. Kai ištekėjo, tapo ponia, mokytojo žmona. Nuo to laiko visas miesto moteris mes pradėjome laikyti nuliais. O bet kuris skaičius dešimt mums atrodė vyras ir žmona”.

Pareiškėjams atrodo, kad netekėjusių moterų prilyginimas nuliui yra ne tik neetiškas, bet ir žemina silpnosios lyties atstoves.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į įvairias su švietimu ir pedagogika susijusias institucijas prašydama šiuo klausimu išsakyti savo nuomonę. Tikimasi sulaukti švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės požiūrio.

Atliko pareigą

„Manęs asmeniškai toks tekstas neįžeidė, bet tokiu būdu netiesiogiai formuojama mano paauglio sūnaus pasaulėžiūra, jo supratimas apie moterį, jos vaidmenį visuomenėje ir šeimoje. Trylikos metų sulaukęs žmogus dar nesubrendęs, todėl mokydamasis iš tokio vadovėlio jis viską „sugeria” į save”, – LŽ sakė ponia Aušra.

Ji sakė minėtą citatą perskaičiusi, kai padėjo sūnui atlikti namų darbus.

Paklausta, kaip paauglys reagavo į moterų prilyginimą nuliui, motina sakė, kad jam turinys buvęs juokingas. „Mes ilgai kalbėjomės, stengiausi paaiškinti, kad moteris – tikrai ne nulis. Manau, maniškis tai suprato”, – vylėsi moteris. Tačiau tiems vaikams, su kuriais panašia tema tėvai nesikalbėjo, pašnekovės nuomone, toks vadovėlis tikrai padarys neigiamą įtaką. Ji teigė mananti, kad ir mokytojai, dėstantys lietuvių kalbą, neatkreipia vaikų dėmesio į šią temą.

„Aš tiesiog atlikau savo pilietinę pareigą ir kreipiausi į atitinkamas tarnybas. Jos ir turi priimti sprendimus. Jei manys, kad moterų teisės nepažeistos, nesiims jokių veiksmų, jei nustatys – imsis”, – paklausta, kaip reikėtų elgtis su tokiu vadovėliu, sakė ponia Aušra. Ji stebėjosi, kaip tokį tekstą galėjo parinkti jo sudarytojos – moterys.

Baisumo neįžvelgia

Viena vadovėlio autorių Šiaulių universiteto profesorė Giedrė Čepaitienė LŽ prisipažino esanti nustebusi dėl kilusio triukšmo.

Pasak jos, pirmiausia reikia suprasti, kad pratyboms pateiktas tekstas – ne sudarytojų parašytas, o paimtas iš humoristinio kūrinio, kurio autorius pasižymėjo savitu ir originaliu stiliumi. Be to, ištraukus iš kūrinio porą frazių, negalima daryti rimtų apibendrinimų. Profesorės teigimu, Nušičius įvairius skaičius susieja su įvairių profesijų žmonėmis – policininku, gaisrininku, vaistininku ir t. t. Ir nulis rašytojo kūrinyje labai svarbus – pridėjus jį prie kitų skaitmenų, šie tampa kur kas didesni ir svaresni.

„Tada ir Erlicką, kuris savo humoreskose cituoja ir perfrazuoja rimtų rašytojų kūrybą, galima skųsti kokiam nors kontrolieriui”, – sakė Čepaitienė.

Be to, pasak profesorės, keista, kad triukšmas kilo tik dabar, nors pasipiktinimą sukėlusi citata buvo naudojama ir 2000 metais išleistame vadovėlyje. Tikrai neįžvelgus nieko bloga, ji buvo perkelta ir į pernykščio vadovėlio skyrių apie skaitvardžius.

„Žinoma, viskas labai priklauso nuo mokytojo – vienas gali paaiškinti ir padiskutuoti su vaikais, kitas – nieko nesakyti ir padėti įsitvirtinti tokiam požiūriui. Ką dabar daryti, lauksim išvadų”, – sakė profesorė. Ji sutiko, kad po tekstu galbūt ir galėjo būti pridėta frazė, kviečianti paauglius pasvarstyti šia tema. Vis dėlto Čepaitienė mano, kad nieko baisaus neatsitiko.

Keis sistemą

Nuo 2008-ųjų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasirengusi keisti vadovėlių vertinimo sistemą: atsakingi už vadovėlių tikslumą ir puoselėjamas vertybes bus leidėjai, juos konsultuos specialiai apmokyti švietimo ekspertai. „Atsakomybę turi prisiimti tie, kas tą vadovėlį parduoda ir už vadovėlį gauna tam tikrą pelną. Leidykla yra komercinė struktūra ir nori ji ar nenori, mes pageidaujame, kad ji prisiimtų didesnę atsakomybę”, – sakė ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Leidykla ir vadovėlio autoriai bus atsakingi už svarbiausių vadovėliams keliamų bendrojo pobūdžio normų – dalykinio tikslumo, demokratijos, pilietiškumo, humanizmo ir kitų vertybių laikymąsi.

Leidėjai turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad vadovėlis neiškraipytų faktų, neskleistų dezinformacijos, nekurstytų nesantaikos, nepakenktų vartotojui, atitiktų kalbos taisyklingumo reikalavimus ir higienos normas.

ŠMM pasilieka konsultantės vaidmenį, ji rūpinsis, kad vadovėliai atitiktų nacionalinį ugdymo turinį, šiuolaikinės pedagogikos reikalavimus. Dabar esančius nepriklausomus ekspertus pakeis licencijuoti ekspertai konsultantai, kurie padės autoriams rengti ar taisyti vadovėlius per jų rengimo procesą, o ne tada, kai vadovėlis jau išleistas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.