Dar maždaug prieš porą metų vaizdo technika prekiaujančių parduotuvių lentynose netrūko įprastų kineskopinių televizorių, tačiau dabar jie jau sparčiai užleidžia vietą prietaisams su plazminiais ir skystųjų kristalų ekranais.
Bendrovės „Avitela” generalinis direktorius Jonas Dirginčius aiškina, jog perkant tokį gaminį mokama ne tik už patį prietaisą – reikėtų investuoti ir į transliuojamo signalo kokybę, kad televizorius galėtų parodyti savo galimybes ir iš tikrųjų džiugintų.
Anot J. Dirginčiaus, kabelinės televizijos signalas geras, bet kol kas apskaičiuotas mažesniems televizoriams, todėl didžiuliame ekrane netobulumų bus matyti.
„Kabelinės televizijos naudoja gana didelę kompresiją ir esant dideliam ekranui ji yra ypač pastebima. Todėl net jei pirkėjas ketina įsivesti skaitmeninę kabelinę televiziją, didelės įstrižaines ekrane tos kompresijos neigiami artefektai bus matomi dar labiau nei mažesnės įstrižainės televizoriuje. Visai kas kita yra palydovinė televizija, kuri transliuoja didesne raiška – perkant didelės įstrižainės plazminį ar LCD televizorių mūsų konsultantai savo pirkėjams rekomenduoja būtent šį signalo šaltinį”, – sakė „Avitelos” vadovas.
Tiesa, anot jo, tai nereiškia, kad jei neplanuojama įsivesti kabelinės, ar palydovinės televizijos, didelės įstrižainės televizorių nerekomenduojama pirkti – paprasčiausiai gali tekti daugiau lėšų skirti gerinti pačiam antenos signalui. Jei kolektyvinė antena duoda per silpną signalą, norint gauti kokybišką vaizdą gali tekti įsirengti atskirą individualią anteną ant stogo. Atvejams, kai geros antenos įrengimas nepadėtų, pavyzdžiui, kaimo vietovėse bei tada, kai signalą užstoja kiti dideli pastatai, norint gauti kokybišką vaizdą gali tekti įsirengti palydovinę televiziją.
Bendrovės „Topo technika” konsultantas Tomas Olberkis pastebi ir tai, kad reikėtų laikytis rekomendacijų, kokiu atstumu žiūrėti televizorių, kad vaizdas nevargintų ir nemirgėtų.
Prie jūros – be atspindžių
Vienareikšmio atsakymo, ar vertėtų rinktis plazminį, ar skystųjų kristalų televizorių, nėra.
Pasak J. Dirginčiaus, pagrindinis plazminių televizorių trūkumas yra atspindžiai. „Ekranas padengtas organiniu stiklu, kuris stipriai atspindi šviesą palyginti su LCD. Jei namas prie jūros, langai į vakarų pusę ir spigina vakarinė saulė, plazminio televizoriaus nerekomenduojame vien todėl, kad atspindžiai sugadins visą malonumą žiūrėti”, – sakė „Avitelos” vadovas.
Ne itin gerą vardą turėjo seni plazminiai televizoriai – esą plazmos dujos greitai išdegdavo, todėl tokie prietaisai tarnavo gana trumpai, be to, naudojo daugiau elektros. Vis dėlto naujesniesiems šios bėdos jau nebūdingos.
Pasak T. Olberkio, minimalus plazminio „darbo” laikas – 50 tūkst. valandų. Žiūrint televizorių kasdien po 6-10 valandų, juo bus galima džiaugtis 15-20 metų, o gal ir dar ilgiau, atsižvelgiant į pasirinktą kontrasto lygį, spalvas. 20-25 metus panašiomis sąlygomis tarnaus ir LCD televizorius.
Pigesni plazminiai televizoriai „bijo” ir statinių vaizdų. Pavyzdžiui, naudojant tokį televizorių kaip kompiuterio monitorių, jau po savaitės išdegs ikonos, ir užsidėjus kad ir kokią šviesią nuotrauką, jos bus matomos. Nerimauti dėl ekrane rodomų televizijos kanalo ženklelių, anot J. Dirginčiaus, nereikėtų – šie visada truputį slankioja ir plazmos dujos spėja atvėsti. Be to, naujesnieji plazminiai televizoriai turi specialią apsaugą – jei vaizdas ilgai nejuda, pavyzdžiui, nuspaudus pauzės mygtuką, jis imamas truputį judinti. Beje, dėl šios priežasties toks televizorius netinkamas naudoti kaip monitorius.
Apskritai, jei norima televizorių naudoti ir kaip monitorių, patariama rinktis LCD.
Pasak T. Olberkio, lyginant einamuosius, ne pačius brangiausius, modelius, maždaug 95 proc. plazminių televizorių turės sodresnes spalvas nei LCD. Tačiau pastarieji gali išgauti detalesnį vaizdą.
Plazminiai – jau ištobulinti
Pasak J. Dirginčiaus, plazminiai televizoriai dažniausiai būna dideli, nes pagaminti mažą yra sudėtinga ir ekonomiškai nenaudinga. Skystųjų kristalų gali būti ir mažesnės įstrižainės.
Tiesa, anksčiau skystųjų kristalų televizoriai turėjo tokį trūkumą – žiūrint iš arti šiek tiek iškraipydavo spalvas. Dabar ši problema jau išspręsta.
J. Dirginčius atkreipia dėmesį į tai, kad plazminiai televizoriai gaminami seniau už LCD, jie jau yra labai ištobulinti, ir technologinės galimybės išsemtos. Jų pranašumas – stipriai atpigę gamybos kaštai. Puikios kokybės plazminis televizorius bus maždaug perpus pigesnis už gerą skystųjų kristalų. LCD technologija dar yra tyrinėjimų lygmens, tam skiriamos didelės lėšos, šių televizorių gamybos kaštai tebėra dideli.
Kai kurių specialistų teigimu, vos prieš du tris mėnesius pradėti gaminti brangūs LCD televizoriai rodomo vaizdo kokybe gali prilygti plazminiams.
Anot J. Dirginčiaus, anksčiau LCD televizorių buvo didesnis vaizdo uždelsimo laikas – paskui greitai ekrane judantį objektą nusitiesdavo šleifas. Dabar ši problema jau baigiama sumažinti iki minimumo.
„Žaidžia” skaičiais
Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, jog esama gal ir ne visai sąžiningų gamintojų, kurie mėgsta „pažaisti” skaičiais, pavyzdžiui, nurodant kontrastą. Kai kurie gamintojai matuoja dinaminį kontrastą – t. y. atskirai tik juodo, ir tik balto vaizdo ryškumą. Be to, iš galo įmontuotos lempos šviesų vaizdą dar paryškina, o rodant juodą lempos prigesinamos. Tokiu būdu gaunamas didžiulis kontrastas, tačiau kai, pavyzdžiui, juodame ekrane bus balta dėmė, su lempomis didelių gudrybių nebeišgausi – baltoji bus pilkšva. Tiksliau savo produkcijos charakteristikas norintys perteikti gamintojai matuoja statinį kontrastą – kai pusė ekrano yra juodos, kita pusė – baltos spalvos. Taip gaunami skaičiai būna mažesni, nors nereiškia, kad vaizdas kuo nors blogesnis. Taigi rinktis televizorių patariama ne pagal kokius nors skaičius ar pan.
Pasak J. Dirginčiaus, geriausia lyginti konkrečius modelius, kurių kaina tinkama. Tiek plazminių, tiek skystųjų kristalų televizorių modelių gali būti labai puikių, bet ir prastesnių, taip pat svarbu ir tai, kam ko reikia.
Patartina televizorių paprašyti prijungti prie to paties šaltinio, kad būtų galima objektyviau įvertinti jo galimybes.