Apdrausti tinka, nuostoliams atlyginti – per senas

Prieš metus „Alytaus naujienos” rašė apie Meškučių kaimo gyventojos Aldonos Ivanauskienės bėdą – praūžęs viesulas ir šlapias sniegas sugriovė keletą metų draustą ūkinį pastatą. Moteriai „Lietuvos draudimas” nuostolių neatlygino, nes Varėnoje įsikūrę meteorologai nebuvo užfiksavę gamtos stichijos.
Panaši nelaimė ištiko Laukininkų kaimo (Merkinės seniūnija) gyventojus Cickevičius. Šie nuostoliai taip pat neatlyginami, tik priežastis kita – natūralus pastato nusidėvėjimas.

Pastatus draudė trys kartos

„Šiandien mums būtų sunku suskaičiuoti, kiek dešimtmečių kasmet nuo nelaimingų atsitikimų apdrausdavome visus keturis namų valdos pastatus. Kiek atmenu, taip darė mano tėvai, mes su vyru, jau septyneri metai „Lietuvos draudimo” paslaugomis naudojasi ūkį perėmęs sūnus Darius”,- „Alytaus naujienoms” pasakojo Varėnos rajono Merkinės seniūnijos Laukininkų kaimo gyventoja Marija Cickevičienė. Pasak moters, pastatus įvertina ir draudimo sutartis sudaro merkiniškė Violeta Juškevičienė.
M.Cickevičienė prisiminė, kai dar 1985-aisiais, vasarai įpusėjus, praūžė kruša. Ledokšniai sulig vištos kiaušiniu sudaužė pastatų stogus. Ji apie nelaimę pranešė draudimo agentei ir gavo 40 rublių išmoką.
„Tuomet nepatyriau jokių rūpesčių. Nereikėjo bėgioti po įvairias instancijas, įrodinėti, aiškinti”,- tikina M.Cickevičienė, jau pavargusi nuo šiandienių „Lietuvos draudimo” specialistų, anot pašnekovės, perdėtai malonaus, bet skausmingai užgaulaus bendravimo. Šį kartą M.Cickevičienė su sūnumi Dariumi šios draudimo įstaigos įvairių skyrių specialistų duris nesėkmingai varsto nuo šių metų kovo 17-osios.

Kruša ir praūžęs viesulas sukniuždė ūkinį pastatą

„Mes, kaip ir kiti kaimo žmonės, pastatus stengiamės prižiūrėti, kasmet pagal galimybes paremontuoti. Žinome, koks pavojingas jų stogams būna šlapias sniegas. Sūnus tą kovo 17-ąją išvykdamas priminė mums, kad sinoptikai praneša šlapdribą, jei gausiai snigs, reikės nutraukti sniegą nuo stogų. Su antrą invalidumo grupę turinčiu vyru kieme triūsėme iki ketvirtos valandos ryto, nes šlapią sniegą drėbė lyg iš kiauro maišo. Nerimavau, tvarte – veršinga karvė, metinis veršiukas, šešios kiaulės, vištų šeimyna, pora kalakutų… Kai snigti liovėsi, praūžė viesulas, ir mūsų ūkinis pastatas, jo neatlaikęs, sukniužo”,- tą sunkią naktį prisimena M.Cickevičienė. Išaušus apie nelaimę ji pranešė draudimo sutartį pasirašiusiai Violetai Juškevičienei. Įvertinti nuostolių specialistai atvyko tik po savaitės. Cickevičiams jie pareiškė: „Patys kalti, žiūrėti reikėjo”.
„Jau po kelis kartus kreipiausi į „Lietuvos draudimo” Varėnos skyriaus specialistus bei Alytaus nuostolių sureguliavimo centro vadovę Marytę Jonikienę, tikslios priežasties, kodėl mums neatlyginami patirti nuostoliai, nežinau, nes niekas mums suprantamai nepaaiškina”,- tikina moteris.

Kitiems nukentėjusiesiems nuostoliai atlyginti

Alytaus nuostolių sureguliavimo centro vadovė Marytė Jonikienė „Alytaus naujienoms” sakė, kad „Lietuvos draudimas” nuostolius paprastai atlygina. Po stichinės nelaimės, anot vadovės, D.Cickevičiaus ūkinį pastatą ekspertai apžiūrėję net kelis kartus. Nuostoliai neatlyginti todėl, kad, ekspertų nuomone, šio statinio stogas buvęs natūraliai nusidėvėjęs. Vadovė dar papriekaištavusi savininkui, kad šis perėmęs iš tėvų ūkį, pastato stogo nepakeitęs, ką ji savo ūkelyje padariusi pirmiausia.
Šie Alytaus nuostolių sureguliavimo centro vadovės M.Jonikienės pastebėjimai skaudžiai užgavo M.Cickevičienės širdį. Ji puikiai mena šio ūkinio pastato atsiradimą. Marijos tėvelis a.a. Kostas Jakubavičius buvo nagingiausias statybininkas Merkinės apylinkėse. Jo rankomis suręstas pastatas, šį pavasarį nukentėjęs nuo gamtos stichijos, buvo pats gražiausias šių apylinkių tvartas. Todėl ir anūkui, kol pastatas dar buvo tvirtas, nekilo ranka jį tvirtinti bei atnaujinti šiuolaikiškomis statybinėmis medžiagomis.
„Kategoriškai teigti, kad „Lietuvos draudimas” nelinkęs atlyginti nuostolių – negalėtumėm. Nuo tos pačios gamtos stichijos nuostolių patyrė dar dviejų netoli esančių sodybų savininkai. Vienas jų gyręsis tik už sugriautą pašiūrę gavęs devynis šimtus litų, kitas – du tūkstančius litų”,- pasakojo „Alytaus naujienų” pašnekovai.
Kad kitiems tuo pačiu metu nukentėjusių pastatų savininkams patirti nuostoliai atlyginti, M.Jonikienė nepaneigė, bet dar kartą patvirtino, kad Cickevičių atvejis – nesąs draudos įvykis, o minėti kiti atvejai – taip.

Tuomet kyla klausimas – jei seniems pastatams, sugriuvusiems nuo audrų, viesulų, gamtos anomalijų nuostoliai neatlyginami, tai kodėl draudimo bendrovės specialistai taip geranoriškai ir mandagiai pasirašo draudimo sutartis? Juk jau sudarydami sutartį jie žino, kad nuostoliai nebus atlyginti?!

Tiesa, D.Cickevičius nusprendė pastatus drausti jau kitoje draudimo kompanijoje.

Aldona Kudzienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.