Nors Lietuvoje sniego dar nematyti, daugelis žiemiškų pramogų mėgėjų jau vasarą pasirūpino kelialapiais į slidinėjimo kurortus. Kaip tikina Lietuvos kelionių organizatoriai, dabar pasirinkimas likęs nedidelis, mat vis daugiau žmonių žiemos atostogas planuoja iš anksto.
Pasak kelionių agentūros „Topturas” vyr. vadybininko Renaldo Rupeikos, lietuviai dažniausiai važiuoja slidinėti į Slovakiją, Austriją, Italiją. Pigiausia mums šalis – Slovakija, nes ji netoli, kainos panašios kaip Lietuvoje ir yra įvairių slidinėjimo trasų.
Tačiau, kaip teko girdėti iš patyrusių slidininkų, išbandžiusių trasas įvairiose šalyse, jei atsižvelgsime į ilgesnes eiles prie keltuvų Slovakijoje, vieno nušliuožto kilometro kaina čia bus net didesnė, negu brangesnėse šalyse. Tačiau tiems, kam nerūpi kuo daugiau paslidinėti, kurie slidinėjimą mėgsta derinti su poilsiu kalnų papėdėse, Slovakija – visai patraukli šalis. Populiariausias kurortas Tatrų kalnuose – Jasna, nes visi viešbučiai čia yra šalia slidinėjimo trasų.
Austrijoje ir Italijoje slidinėja jau labiau įgudę slidininkai. „Novaturo” marketingo ir viešųjų ryšių direktorė Brigita Sabaliauskaitė priduria, kad Austriją lietuviai labai mėgsta dėl aukštos slidinėjimo paslaugų kokybės, o Italiją – dėl krašto kultūros, minkštesnio klimato.
R.Rupeikos pastebėjimu, lietuviai mėgsta vykti slidinėti grupėmis – po 10 asmenų (po keletą šeimų su vaikais). Jų amžius – 25-40 metų. Pasak B.Sabaliauskaitės, nors slidinėjimas yra labiau šeimyninis poilsis, bet šiuo aktyviu poilsiu kasmet vis daugiau domisi ir jauni žmonės.
Pasak R.Rupeikos, slidinėjimo keliones reikia planuoti gerokai iš anksto, net vykstantiesiems individualiai viešbučius reikia užsisakyti bent prieš du mėnesius. „Naujiesiems metams užsisakyti norimą viešbutį yra labai sunku – ypač Italijoje, Austrijoje, nes šią šventę sutikti apsnigtuose kalnuose tampa vis populiariau”, – pasakojo vadybininkas.
Tarp lietuvių populiarus Italijos Livinjo kurortas, garsėjantis dideliu trasų pasirinkimu, pramogomis miestelyje, gražia gamta. Kurortą sudėtingiau pasiekti automobiliu, tačiau greitai ir patogiai galima atskristi lėktuvu. Kaip teigia kelionių organizatoriai, vis populiariau tampa į slidinėjimo kurortus skristi, o ne važiuoti autobusu. Taip sutaupoma laiko, daugiau dienų galima mėgautis poilsiu kalnuose.
Savo inventoriaus vežtis nereikia, nes išsinuomoti kurorte – jokių problemų. Dar patyrę instruktoriai patars, ką rinktis. Pradedantieji galės kasdien keisti ir batus, ir slides, kol įsitikins, kas jam geriausiai tinka, mat pradedantysis dar nežino, kokiu greičiu jam patiks šliuožti ir kokių slidžių jam reikės. Pavyzdžiui, slidės su aštriais kietojo metalo titano apvadais labiau tinka patyrusiam slidininkui. Nepatyręs su tokiomis labiau pavargs, netvirtai jausis darydamas posūkius. Pradedantiesiems reikėtų rinktis slides su minkštesnio metalo apvadais.
Tarp pradedančiųjų slidininkų nepraranda populiarumo Krontpaltzo slidinėjimo regionas Italijoje. Užkietėjusių kalnų slidininkų traukos vieta – Austrijos Soldeno kurortas, kuriame ne kartą vyko pasaulio slidinėjimo taurės etapai.
Ir kalnuose, ir papėdėse veikia daugybė jaukių kavinukių, užeigėlių, kalnų trobelių, kur galima pailsėti, pasimėgauti karštais gėrimais. Kai kurios kavinės įsikūrusios kalnų viršūnėse. Tad net ir tie, kurie nenori slidinėti visą dieną, keltuvais pakilę į kalnus, paslidinėję, kiek jų jėgos ir patirtis leidžia, kalnų užeigose gali grožėtis nuostabiais kalnų vaizdais ir džiaugtis švariu oru. Kai kurios kavinės nuo 15 val. kviečia į vakarinius slidininkų pasilinksminimus „apre ski” (po slidinėjimo), kur šokama ir dainuojama vilkint slidininkų paranga.