„Milijonas šventinių lempučių“ – elektros nėra

Atrodo, prieš didžiąsias šventes Holivudą apima varžytinės – kas pastatys buką ar dar bukesnį filmą Kalėdų ir Naujųjų tema. Tačiau „Grinčo sindromo” apimtiems kino kūrėjams iš noro pasipelnyti užtemsta akys. Arba perdega ir susprogsta kaip šventinės lemputės.

Jei tris „Kalėdų Senio” bukas ir dar bukesnes serijas dar galima pateisinti vaikišku naivumu ir akivaizdžiu nusitaikymu į mažiausiąją publiką, „Milijonas šventinių lempučių” turi milijoną priežasčių patekti į prasčiausių šventinių komedijų sąrašą.

Gaila, nes išvydęs Denį de Vito tikiesi bent jau sąmojingos pramogos iš „Nuomos su priedais” serijos. Bet režisierius tikrai ne jis, o ponas Džonas Vaiteselis. Išgarsėjęs labiausiai nevykusiu tęsiniu „Didžiosios motušės namai 2”. Filmu, kuris net nepasiekė daugelio šalių kino teatrų. Ir pribaigė nusibaiginėjančią juodaodžio komiko Martino Lorenco karjerą.

Dabar šis didžiai gerbiamas režisierius ir prodiuseris atiminėja taškus iš retai ekraną benudžiuginančio Denio de Vito. Dar rečiau mus lanko Metju Broderikas. Tiksliau, filmuojasi ne itin garsiose juostose, kurios mus pasiekia nebent televizijų programose. Tai štai, du šiaip jau visada laukiami komediantai – nelauktai prastoje komedijoje. Jei trumpai – apie tai, kaip kaimynai vienas kitam bando pavogti Kalėdas. Jei ilgai – pusantros valandos darželinukams juokingų pokštų.

Iš ekrano nepaliaujamai spinduliuoja begalinis noras pakartoti „Vieno namuose” sėkmę ir tapti kultine Kalėdų komedija. Režisierius primygtinai bado pirštu į tas vietas, kur turėtume kvatotis susigriebę už pilvų. Betrūksta tik užkadrinio juoko iš prestižinių televizijos „sitkomų”. Tik juokeliai kaip muilo operų burbulai susprogsta kažkur pakeliui į Meksiką.

„Milijonas šventinių lempučių” aiškiai orientuotas į filmą visai šeimai. O abu veikėjai beveik tokie pat niekšeliai kaip nerealiai genialiai Bilio Bobo Torntono suvaidintas nepakenčiamas tipas komedijoje „Blogas Kalėdų Senelis”. Tik suvaidinti mėgėjiškai prastai. Denis de Vito atrodo per besmegenio nosį solidžiau, bet tikrai nejauku stebėti, kaip iš oro jis stengiasi išspausti žavų pokštą. Išspaudžia tik nejaukų pirstelėjimą. Kruopščiai scenaristų suplanuota juoko schema nesuveikia. Milijonas šventinių lempučių neužsižiebia.

Kino šventės lauksime kitą kartą. Kitą prieššventinį vakarą. Nemažai dar jų liko.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.