Norint pareikšti pretenzijas dėl nekokybiškos prekės, būtina turėti kvitą, įrodantį, kur ir kada prekė buvo pirkta.
Tačiau kartais kvitų prekeiviai neduoda net ir paprašyti. Ką tada daryti?
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė sakė, kad pagal Mažmeninės prekybos taisykles pardavėjai privalo duoti kvitą.
Turgavietėse taip pat prekeivis privalo duoti kvitą, jei tik klientas to pageidauja. Kvite turi būti nurodytas prekės pavadinimas, kiekis, suma, kaina ir pirkėjo bei pardavėjo vardai ir pavardės.
„Jeigu turgaus prekeivis, net ir paprašytas neduoda kvito, klientai turi apie tai pranešti turgavietės administracijai, kuri patikrintų, ar pardavėjas turi verslo liudijimą. Dar viena išeitis – jeigu prekeivis sako, kad neturi kvito, – iš jo nepirkti, o nueiti pas kitą. Aš taip esu dariusi”, – pasakojo R.Bučinskienė.
Nors gali reikalauti kvito, neretai klientai, pirkdami turguje smulkias, nebrangiai kainuojančias prekes, to nedaro, taupydami laiką.
Negavus kvito parduotuvėje, taip pat būtina kreiptis į administraciją.
Valstybinei ne maisto prekių inspekcijai nedaugelis skundžiasi, kad negavo kvito.
„Vienas skundas buvo, kai pardavėja, užuot davusi klientei kvitą, išmetė jį į šiukšliadėžę. Kai klientė pareikalavo kvito, pardavėja pasiūlė pasirausti šiukšlių dėžėje ir jį susirasti”, – prisiminė R.Bučinskienė.
Pašnekovė patarė net ir gavus kvitą ar grąžą, juos tikrinti prie kasos, o ne grįžus namo. Kitaip sunku įrodyti, kad iš užmokėtų 200 litų pardavėja grąžos atidavė kaip iš 100.