Parlamentarai dokumentuose randa tik tai, ko ieško

Slapta parlamentinio tyrimo medžiaga susidomėjo apie penktadalis Seimo narių

Daugelis teisę su slapta medžiaga turinčių dirbti parlamentarų neturi laiko arba nemato reikalo lankytis specialiojoje Seimo raštinėje ir panirti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo įslaptintų protokolų bei saugumo pažymų studijas.

Nieko sukrečiančio neperskaitė

Tuo tarpu ir tie Seimo nariai, kurie jau perskaitė didesnę ar mažesnę dalį slaptosios medžiagos, beveik vienbalsiai tvirtina neradę joje „nieko tokio“, kas būtų pakeitę jų nusistatymą paremti NSGK išvadų priėmimą Seime arba priešintis tam.

Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas vakar aiškiai pareiškė, kad slaptoji medžiaga neprivertė jo tapti išvadų šalininku. „Perskaičiau 14 pažymų iš 21, tačiau žiniomis nepraturtėjau ir savo pozicijos šituo klausimu nekeisiu“, – pareiškė parlamento vadovas.

Seimo vicepirmininką liberalcentristą Algį Čapliką šie V.Muntiano ir kai kurių kitų politikų komentarai apie galimą išvadų taisymą nustebino: „Seimas balsuoja už pateiktas išvadas, o ne tai, kas yra šalia išvadų, tai yra už tą tekstą, kuris buvo surašytas ir pateiktas Seimui ir kurio negali taisyti nė vienas Seimo narys“.

A.Čaplikas, balsavęs prieš išvadų pateikimą, „Kauno dienai“ sakė, kad perskaičius dalį slaptosios medžiagos ir jo „įspūdis nepasikeitė“. „Jeigu yra tam tikrų epizodų, kurie yra galimai susiję su korupcija, tai tokiu atveju darbą turi dirbti Generalinė prokuratūra, o ne Seimo nariai. Ir nieko sukrečiančio ar naujo, kas pakeistų mano nuomonę dėl tų išvadų, kol kas neperskaičiau“, – tikino A.Čaplikas.

Protokolus skaityti sunku

Socialliberalas Algirdas Monkevičius vakar sakė dar net neįpusėjęs skaityti slaptosios medžiagos ir tiesiai neatsakė, ar ketina pakeisti savo poziciją per išvadų svarstymą. Pristatymo metu A.Monkevičius susilaikė.

„Kaip tik dabar gilinuosi į tą medžiagą norėdamas išsamiau susipažinti su visomis aplinkybėmis. Manau, kad problema, kurią tyrė Seimo komitetas, yra labai rimta. Manyčiau, kad kiekvieno Seimo nario pareiga yra kiek galima išsamiau susipažinti su visa informacija. Kiekvienas turėtume gerai įsiskaityti, o tuomet įvertinti pagal savo protą ir sąžinę“, – sakė parlamentaras.

Seimo specialiojoje raštinėje vakar iki pavakarės nuo praėjusios savaitės ketvirtadienio apsilankė tik 27 Seimo nariai, norėję susipažinti su įslaptintais NSGK protokolais ir VSD pažymomis bei šios institucijos pareigūnų liudijimais.

Apsispręs po susitikimo su A.Pociumi

Valstiečių liaudininkų frakcijos, kuri beveik vienbalsiai susilaikė pateikiant išvadas Seime, seniūnė Aldona Staponkienė vakar „Kauno dienai“ sakė pati slaptųjų dokumentų neskaičiusi ir nežinanti, ar tai darė bet kuris kitas frakcijos narys. „Žinote, jeigu bus laiko, tai perskaitysiu, bet šiaip aš manau, kad mes vis vien vertinsime išvadas, o ne tą medžiagą. O tai, kas yra už menamų dalykų, labai sunku vertinti“, – kalbėjo parlamentarė.

Buvęs VSD pareigūnas, o dabar socialdemokratas Albertas Sereika neturi teisės dirbti su slapta informacija, tačiau jis „Kauno dienai“ sakė abejojantis, ar skaitytų NSGK dokumentus, net jeigu turėtų leidimą. „Aš ir taip iš anksčiau gerai žinau, kas ten gali būti parašyta“, – kalbėjo buvęs VSD Alytaus padalinio vadas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas vakar sakė, kad „reikėtų pasižiūrėti“ į slaptąją medžiagą, kadangi „išvadoje nieko nėra, ji tuščia tokia, tik beletristikos prirašyta“.

Vakar Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pranešė, kad frakcija, vieningai susilaikiusi išvadų pateikimo metu, dėl savo pozicijos apsispręs tik išklausiusi VSD vadovą Arvydą Pocių. VSD generalinis direktorius su socialdemokratais turėtų susitikti šiandien.

Tuo metu specialiojoje Seimo raštinėje laiką leidę konservatoriai, tvirtina, kad po to, kai perskaitė bent dalį NSGK dokumentų, jų įsitikinimas, kad komiteto išvadas būtina paremti, tik sustiprėjo.

Nori paviešinti pažymas

Prezidentas Valdas Adamkus vis dar vengia pareikšti savo nuomonę dėl NSGK tyrimo išvadų ir diskusijas šia tema vadina „koncertu“, kuriame nenori dalyvauti. Žurnalistų vakar paklaustas, koks susidarė įspūdis susipažinus su tyrimo išvadomis, V.Adamkus atsakė: „susilaikysiu nuo komentarų, kadangi labai daug yra komentuota ir aš į tą koncertą nenoriu įsijungti“.

Kartu Prezidentas sakė nesantis „vienoje ar kitoje pusėje“, nors ne kartą susilaukė priekaištų, kad „neįsijungia į vieną ar kitą frontą“. V.Adamkus taip pat paragino „parodyti daugiau susilaikymo, situacijos supratimo, išminties“.

„Tai nėra tik mūsų vidaus reikalas, jūs puikiai suprantate, kad šiuo reikalu yra susidomėjusios ir užsienio šalių tam tikros tarnybos. Valstybės labui palaukime galutinių išvadų ir tada padarysime rimtas ir atsakingas išvadas“, – ragino Prezidentas.

Komentuodamas konservatorių siūlymą paviešinti VSD pažymas, kurių prašė, bet negavo tyrimą atlikęs Seimo NSGK, Prezidentas atsakymo išvengė.

„Aš apie bet kokias slaptas pažymas nekalbėsiu, nes valstybėje yra tokių paslapčių, kurių, ir patys ponai konservatoriai žino, niekas niekam nesakys. Ir jokia valstybė to nedarys. Turiu pasakyti – būkime valstybininkai, nebūkime tik partijos atstovai“, – sakė V.Adamkus.

Seimo posėdžių sekretoriate konservatoriai įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma VSD per dešimt dienų pateikti NSGK „prašytą ir iki šiol negautą būtiną analitinę medžiagą“. Vakar per spaudos konferenciją konservatorių lyderis Andrius Kubilius pareiškė įžvelgiantis pastangas „užgniaužti“ NSGK atliktą tyrimą. O Seimo NSGK narys socialliberalas Alvydas Sadeckas pažadėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši išnagrinėtų VSD pažymas, kurių itin siekia konservatoriai.

Patikrinimo byla – ne bendradarbiavimo įrodymas

Parlamentaras socialliberalas Gediminas Jakavonis vakar gavo atsakymus iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Lietuvos ypatingojo archyvo, kurių klausė, ar turima duomenų apie Seimo NSGK pirmininko Algimanto Matulevičiaus galimus ryšius su sovietiniu KGB.

LGGRTC atsakyme rašoma, kad Liustracijos komisija nedisponuoja informacija apie galimą A.Matulevičiaus bendradarbiavimą su KGB, išskyrus iš žurnalistų gauta dokumento, kuris buvo paviešintas prieš pat NSGK tyrimo pabaigą, kopija. „Jokiais kitais dokumentais, kurie leistų daryti prielaidą apie A.Matulevičiaus bendradarbiavimą su KGB, nedisponuojame. Jokių dokumentų, kad A.Matulevičius įstatymo nustatyta tvarka yra prisipažinęs apie tai, ką dabar kategoriškai neigia, neturime“, – rašoma atsakyme Seimo nariui.

Lietuvos ypatingojo archyvo atsakyme pabrėžiama, kad archyvas neturi spaudoje publikuotų ar per televizijas rodytų dokumentų ar jų kopijų apie A.Matulevičių, todėl negali jų palyginti su archyvo saugomais dokumentais. Taip pat atsakyme minima, kad KGB vadinamoje patikrinimo byloje surinko dokumentų apie sovietmečiu į užsienį vykusį A.Matulevičių ir jo šeimos narius.

Istorikų duomenimis, sovietmečiu Lietuvoje buvo apie 35 tūkst. patikrinimo bylų, susijusių su asmenimis, išvykstančiais į kapitalistines šalis, o patikrinimo bylos nėra joks įrodymas bandant susieti asmenį su KGB. Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė viešumoje pasirodžiusią informaciją apie galimus A.Matulevičiaus ryšius su KGB vadina menkaverte ir neturinčia įrodomosios galios.

Prieš dvi savaites pasirodžiusius pranešimus, esą NSGK pirmininkas A.Matulevičius susijęs su sovietų saugumu, pats parlamentaras vertino kaip bandymą daryti spaudimą baigiant rašyti VSD veiklos tyrimo išvadas ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, jo teigimu, šmeižikiškų pranešimų, esą jis susijęs su sovietų saugumu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.