Į Vilnių atvyks Briuselio pareigūnas, kuris aiškinsis, ar verta pradėti tyrimą dėl vilkikų eilių prie Lietuvos ir Latvijos sienos. Lietuvos vežėjai jam rengiasi pateikti skaičius apie patirtus milijoninius nuostolius.
Ketvirtadienį į Lietuvą atvyksta Europos Komisijos (EK) įmonių ir pramonės generalinio direktorato Reguliavimo politikos direktorius Michelis Ayralis. Nuo jo sprendimo gali priklausyti, ar EK imsis tyrimo dėl Latvijos savivalės, kai ši ėmė kliudyti krovininio transporto judėjimui per ES vidaus sieną.
„Jis susitiks su nuskriaustąja puse, mes išdėstysime savo požiūrį, tada jis bendraus su latviais, paskui nuspręs, ar verta pradėti tyrimą”, – sakė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, susitikimas su Ayralio yra ne vyriausybinio lygmens, bus sprendžiami grynai techniniai klausimai, todėl dalyvaus tiesiogiai nukentėjusieji per konfliktą.
Lapkričio pabaigoje Latvijai apribojus krovininio transporto judėjimą per Lietuvos-Latvijos sieną, šimtai Lietuvos bei kitų šalių vežėjų buvo įkalinti kilometrinėse eilėse. Zarasų, Pasvalio ir Rokiškio rajonuose buvo paskelbta ekstremali padėtis, kad biudžeto lėšomis būtų galima aprūpinti vargstančius žmones būtiniausiais patogumais. Lietuvos vežėjai skaičiuoja milijoninius nuostolius – preliminariais „Linavos” skaičiavimais, jie siekia apie 9 mln. litų. Žalą iš latvių „Linava” mėgins išsireikalauti per teismus. Tiesa, dar neaišku, ar iš pačios Vyriausybės, ar iš pasieniečių. Pasak Kondrusevičiaus, kol kas nėra oficialaus rašto, kieno sprendimu apribotas krovinių judėjimas. Vežėjus ginanti asociacija greičiausiai turės kreiptis į Latvijos teismą, bet tai numatoma daryti tik kitąmet.
Anksčiau Kondrusevičius sakė, kad byla bus beprecedentė, kaip ir tai, jog ES narė pamynė vieną pagrindinių organizacijos principų dėl laisvo prekių bei asmenų judėjimo ES erdvėje.
Oficialioji Ryga teisinosi, esą riboti vilkikų eismą privertė tuomet Latvijos sostinėje vykęs NATO viršūnių susitikimas. Be to, smarkios liūtys išplovė kelius, vedančius Latvijos ir Rusijos sienos link. Tokie latvių argumentai netenkino Lietuvos. Buvo keliama versija, kad nepraleisdama vilkikų iš Lietuvos Latvija siekia naudos savo įmonėms.