Vartotojus ginančios organizacijos turėtų ne konkuruoti, o dirbti

Ketvirtadienį, liepos 21 d., 10 val. teisingumo ministras Gintautas Bužinskas su valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovais aptars tolimesnį bendradarbiavimą ginant vartotojų teises.
Viešas susitikimas, kuriame kviečiamos dalyvauti suinteresuotos vartotojų teisių gynimu organizacijos, vyks Teisingumo ministerijos Kolegijų salėje.

Kaip žinia, šiuo metu Seimui yra pateikta nauja Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcija, kuriai jau pritarė Vyriausybė. Ją parengė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, o Vyriausybei pateikė Teisingumo ministerija.

„Šį įstatymą galėsime sėkmingai įgyvendinti, jei visi dirbsime kartu – nei valstybinės, nei visuomeninės vartotojus ginančios organizacijos neturėtų konkuruoti tarpusavyje, o galėtų aiškiai pasidalinti darbus ir taip žymiai efektyviau padėti žmonėms” – susitikimo tikslą aiškina teisingumo ministras. „Manau, kad vartotojus ginančios organizacijos turėtų ne konkuruoti ir kariauti dėl vartotojų dėmesio, o dirbti jiems” – papildo G.Bužinskas.

Teisingumo ministerija siūlo įstatymuose įtvirtinti naują vartotojams palankią nuostatą, jog prekės trūkumai, kurie paaiškėja per pusmetį nuo jos pardavimo, laikomi egzistavusiais jau pardavimo metu. Tiesa ši sąlyga galioja tik tuomet, jei neįrodoma, kad prekės trūkumas atsirado vėliau, nebent tai nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.

Panašios nuostatos vartotojų teisių apsaugą reguliuojančiuose Lietuvos teisės aktuose iki šiol nebuvo. Tiesa, jos numatytos Europos Parlamento direktyvoje dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų.

Be to, projekte įtvirtinama nauja procedūra vartotojų teisių apsaugos srityje – vartotojų teisių gynimo procesas ne teisme. Anot teisingumo ministro G.Bužinsko, tai „svarbi nuostata, tačiau visuomenė šiandien dar dažnai nežino, kuri konkreti iš gausybės veikiančių institucijų gali ir turi spręsti jo problemą”. „Tikiuosi, kad bendrame susitikime aptarsime, kaip reikia tinkamai pasirengti bendradarbiauti pagal naująjį įstatymą, nes šiandien dar tikrai turime daug ką tobulinti šiame darbe” – pažymi G.Bužinskas.

Pagal parengtą projektą, vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar interesus, turi teisę kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją arba teismą. Ginčus ne teismine tvarka taip pat nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, Draudimo priežiūros komisija, Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (dabartinė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba) ir kai kurios kitos institucijos. Jų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Įstatymo projekte numatyta svarbi naujovė – siūloma uždrausti teikti vartotojui finansines paslaugas (bankų ar investicines paslaugas, draudimą), kurių jis neprašė. Taip pat tikimasi apsaugoti vartotoją nuo nepageidaujamų elektroninio pašto pranešimų ir skambučių, įpareigoti finansinių paslaugų teikėją suteikti vartotojui išsamią informaciją prieš sudarant sutartį. Siekiama įtvirtinti vartotojo teisę atsisakyti sutarties per nustatytą terminą. Tai numatyta remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis.

Naujoji Vartotojų teisių gynimo įstatymo redakcija turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.