Saulius Urbonavičius-Samas žinomas dėl grupės BIX, dėl nesikeičiančios šukuosenos, dėl „LT United”, šiek tiek – dėl to, kad prodiusuoja laidas televizijose, nors pastarajam darbui skiria daugiausia laiko. Tad prieš prasidedant antrajam realybės šou „Dangus” Samo beveik neįmanoma pagauti.
– Muziką iškeitėte į televizijos užkulisius?
– Taip taip, muzika labai nukenčia. Man tai didžiulis širdies skausmas. Ilgiuosi gyvos muzikos, nors kartais dar pakoncertuojame su BIX. Norėčiau kada nors grįžti prie muzikavimo. Kas žino, gal taip ir bus… Juk daug atsikūrusių grupių pavyzdžių visame pasaulyje.
– Jei realybės šou būtų buvę pradėti kurti prieš keliasdešimt metų, ar grupės BIX nariai būtų juose dalyvavę?
– Manau, ne. Vien dėl to, kad tai ne tokia muzika. Realybės šou – popreikalas. Televizija tokia jau yra – populiarių dalykų scena.
– Kodėl tuomet joje dirbate?
– Televizija tikrai yra liga ir manija, o man labiausiai joje patinka tai, kad nestinga kūrybos. Negali visąlaik dirbti vienodo darbo, o kai esi TV prodiuseris, taip ir yra. Negali ilgiau kaip metus sėdėti prie to paties projekto ir merdėti. Žiūrovams vis reikia ko nors naujo, todėl nuolat mąstai, pradedi kurti naujus projektus. Turi mokytis, tobulėti. Nes televizijoje nevalia užmigti ant laurų – dideli reitingai ilgai neišsilaiko.
– Kodėl dingote iš ekrano?
– Ateina laikas, kai reikia apsispręsti, ką nori daryti. Kurti man įdomiau. Būti tik vedėju tikrai nėra pats įdomiausias darbas. Trejus ar ketverius metus kūrėme „Tangoramą”, viską darėme patys: prodiusavome, režisavome. Taip ir išmokome. Dabar nesibaigia rūpesčiai dėl antrojo „Dangaus”. Kai šis prasidės, imsiuosi ko nors kito. Sunkiausia ir yra paleisti tą „mašiną” veikti, surinkti kūrybingus žmones, kad visi žinotų, ką kas daro.
– Kuo šis šou skirsis nuo praėjusių metų „Dangaus”?
– Na, negaliu atskleisti visų kortų, ką tada po Naujųjų metų darytume? Galiu pasakyti tik tiek, kad antrąjį šou kurs daug labiau subrendusi komanda. Manau, jau vien dėl to jis bus įdomesnis.
– Tačiau girdėti, kad „Dangus” iš TV3 iškeliauja į „Tango TV”, be to, esą daugelis žvaigždžių nebepadės jo kurti.
– Nereikia pernelyg greitai daryti išvadų. Juk mes dar neatskleidėme visų kortų. O dėl žvaigždžių… Pavyzdžiui, toks žmogus kaip Andrius Mamontovas negali gyventi vien realybės šou rūpesčiais, nes turi kitų planų. Tačiau pažadu – jį kompensuos kiti.
Dėl to, kad būsime „Tango TV” eteryje, nematau jokios problemos. Jei projektas geras, jam nesutrukdys ir mažesnė televizija, juo labiau matoma visuose miestuose. Reitingai parodė, jog pirmąjį „Dangų” daugiausia ir žiūrėjo miestiečiai.
– Kuo „Dangus 2” skirsis nuo LNK projekto „Kelias į žvaigždes”?
– Na, daug kas man sako, kad šis kitos televizijos realybės šou pasiėmė tai, kas buvo geriausia „Danguje”. Nenoriu dabar vardyti visko, bet, manau, tie du šou skiriasi iš esmės. Vienas jų – muzikinis, kitas – žvaigždžių kalvė. Juk „Danguje” buvo sukurta daugiau kaip 80 dainų. Mes parodėme, kaip atsiranda daina, dainininkas, kiek pastangų reikia skirti muzikai. Ir „Danguje 2” bus daug kūrybos, o konkurenciniame realybės šou – jau sukurtos dainos, grojamos po tūkstantį kartų.
– Ar neerzina vienodi šou?
– Nei erzina, nei ką. Jei žmonės nesupras idėjos, jie ir nežiūrės. Dėl to visi ir kuria dainų, šokių, gyvenimo realybę. Skirtumas tik tas, kad vieni tai daro geriau, kiti – blogiau. Apskritai, man regis, televizijoje jau daug kas sukurta, tad nieko ypatingo ir nesugalvosi. Turime kamerą, magnetofoną, montažinę ir kažką su jais darome. Ateityje, kai televizijai didesnę įtaką darys internetas, vėl viskas keisis. Nors televizijoje kūrybos daug, vis dėlto yra ir tam tikros ribos. Juk žmonėms ne viskas įdomu.
– Kam išvis reikia tiek muzikinių šou?
– Jei žmogus pataiko, jei ateina laiku, jei yra talentingas ir vertas populiarumo, jam labai padeda realybės šou. Kita vertus, televizija gali ir sugadinti gyvenimą. Žmogus per greitai suserga žvaigždžių liga, nustoja dirbti, mano, kad jau viską pasiekė.
Per muzikinius šou dalyviai perbėga visus tuos etapus, kuriuos šiaip muzikantai gyvena ilgai, vieną po kito. Tačiau esu tikras, jog po kelerių metų liks tik vienetai dainuojančiųjų – tie, kurie išgarsėjo per realybės šou. Pamatysit.
– Ar nekuriat laidų specialiai draugams? Apskritai, ar sunku dirbti su draugais muzikantais?
– Sunku. Baisu neišnaudoti draugų, baisu, kad jie nenuviltų, nors taip yra visuose darbuose. O kad būtų kas atėjęs ir paprašęs specialiai jam sukurti laidą, – ne. Be to, ir nekurčiau (juokiasi).
– Ar pats nežadate pasirodyti ekrane?
– Nežinau, kas man gali „užeiti”. Gal bus toks projektas, kuriame matysiu, jog tikrai tikčiau. Bet per prievartą ekrane būti nereikia.