Šiandien 16 val. Palangoje, Antano Mončio namuose-muziejuje (S.Daukanto g. 16), atidaroma Naglio Ryčio Baltušniko ir Giorano Andrėjo Oldiko paroda „Sie sassen zusammen”, kurią pristatys patys autoriai.
Arčiau agitacinio meno
Juodi ir balti kelio ženklai – toks pirmas įspūdis išvydus N.R.Baltušniko darbus iš ciklo „Spaudai”. Keliolikos metalinių lentelių numanomas prototipas – mašinų numeriai, kelio ženklai. Lakoniškai pasakojamos situacijos paįvairintos specialiais ironiškais užrašais ar nuorodomis. Darbai sukurti naudojant neįprastą techniką – metalą ir emalį. Monochrominis koloritas – juoda ir balta – padeda išgauti stiprų kontrastą, darbams suteikiantį intensyvumo, aktualumo.
Didelį vaidmenį čia atlieka šriftas, priartinantis darbus prie agitacinio meno: „Rink alaus bokalus ir tapk kolekcininku”. Ironiški siužetai, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka žmogus, iliustruojami ne mažiau ironišku tekstu. Kas svarbiau – ar tekstas, ar ženkliškai nupieštos figūros? Abu elementai sudaro vieningą visumą ir traukia žiūrovo dėmesį. Ekspozicija primena kelio ženklus ar trafaretais atliktus nedidelio formato darbus. Jie tarsi patys prašosi iš uždaros erdvės perkeliami į gyvenimo aplinką, utilitarią sferą.
Veidai – kaip fotografijose
Gioranas Andrėjas Oldikas, kalbėdamas apie savo piešinius, kurie irgi bus pristatyti šioje pa-rodoje, yra prisipažinęs, kad kuo toliau, tuo sunkiau jam pačiam juose susigaudyti ir juos įvardinti. Rastrinius (taškinius) piešinius jis pradėjo piešti Paryžiuje. O jo draugas fotografas ir meno istorikas nuolat viską fotografavo. Jo nuotraukas spausdino laikraščiuose. „Aš irgi norėjau kažkaip įamžinti kelionės įspūdžius, bet su bet kokia technika turiu bėdų… Taigi nusprendžiau fotografuoti kitaip, o kadangi nuotraukos to meto laikraščiuose buvo su labai dideliu rastru, tai ir mano „fotografijos” – rastriniai piešiniai”, – pasakojo dailininkas.
Kelionių įspūdžiai iš Varšuvos, Paryžiaus, Londono, Ašchabado ir Mavro (Turkmėnija), Bergeno, Hamburgo, Amsterdamo, Lisabonos, Ulan Batoro, Kalkutos, Oslo, Kopenhagos ir Kinijos įamžinti jo piešinių serijoje. Piešiniuose užfiksuoti dailininko draugai, žmonės iš gatvės, vietos gyventojai. Daugiausia tai – portretai, jis niekada nepiešia tik peizažų.
„Nesu tikrasis portretistas, niekada nepiešiu modelio. Mano personažai – judesy, o paišau juos iš atminties ir mažų, skubotų eskizų. Dažnai suteikiu visiškai kitokį kontekstą, nei tikrovėje”, – sakė G.A.Oldikas.
Pirmąją piešinių parodą jis surengė 1976 metais Achene, Vokietijoje. 1983 metais juos eksponavo Varšuvoje, o 1987-aisiais – Kinijoje. Vėliau daugiausiai užsiėmė spausdinta grafika ir koliažais.
G.A.Oldikas atviras: „Šiandien mano piešiniai nelabai keičiasi. Gal nuo baisaus hipio laikų, kaip ir visi kiti hipiai, likau baisiai konservatyvus, taip pat ir savo kūriniais, temomis, technika, stiliumi. Darau tai, kas man patinka, o provokacijos jau nebe mano reikalas”.
N.R.Baltušniko ir G.A.Oldiko paroda „Sie sassen zusammen” Palangoje paviešės iki 2007-ųjų vasario 4-osios.