Pavydas gali ir sujungti, ir išskirti

Saikingas pavydas gali sustiprinti sutuoktinių aistrą, tačiau nesveiki įtarinėjimai, besitęsiantys metais, gali sužlugdyti net ir pačią laimingiausią santuoką.

Prašo prisipažinti

Pas psichologą pagalbos prašyti atėjo moteris, kenčianti patologišką vyro pavydą.

„Mes susituokę 7 metus. Visą tą laiką vyras manęs pavydi. Kartais netgi absurdiškai. Jis baigia nukamuoti mane savo įtarinėjimais, grasinimais, įkyrumu ir „švelniais” prašymais: „Nagi, prisipažink, aš viską atleisiu. Papasakok, kaip viskas buvo. Kuris iš mūsų geresnis lovoje? Juk žinai, kad aš nesu pavydus. Man tiesiog įdomu. Prisipažink, ir aš iškart atstosiu. Ko gi paraudai?! Kodėl tavo akys pradėjo bėgioti? Pažvelk į mane!” Labai pavargstu nuo tų tardymų. Prisipažįstu dėl to, ko nepadariau, kad tik jis atstotų. Tai tęsiasi nuolat”, – pasakojo moteris.

Kankinasi abu

Pavydas – natūralus jausmas. Toks pat natūralus, kaip baimė, skausmas, pyktis.

Tai – visa „puokštė” neigiamų jausmų: baimė prarasti mylimąjį, kerštas, nuoskauda, apmaudas, pyktis, pavyduliavimas.

Kai pavydo nebeįmanoma kontroliuoti, jis kankina ir tą, kuris jį jaučia, ir tą, į kurį tai nukreipta. Pavydas žlugdo ir santykius, ir meilę.

Nori kontroliuoti

Pavydas – tai baimė prarasti savo nuosavybę – mylimąjį. O bijodami mes pritraukiame tas situacijas, kurių stengiamės išvengti.

Baime prarasti mylimąjį mes kaip tik leidžiame susidaryti tokiai situacijai, iš esmės mylimuosius pastūmėjame į neištikimybę. „Jis vis tiek manimi netiki. Kad jau esu tokia bloga… Tad geriau būsiu neištikima, bent jau žinosiu, kas tai yra.”

Patologiškiems pavyduoliams atrodo, kad nuo mylimųjų praradimo apsaugos kontrolė, išsami informacija apie jį (ją). Todėl jie siekia kontroliuoti, kur, su kuo ir ką jis (ji) veikia.

Suprantama, tokia kontrolė erzina, prie ją maištaujama, o tai tik pablogina padėtį. Kuo stipresnė kontrolė, tuo mažiau siekiama nepriklausomybės.

Tampa aukomis

Normalu būti šiek tiek pavydžiam. Tai suteikia motyvų konkuruoti, partneris stengiasi atrodyti geriau. Tokia padėtis santykiams suteikia aistros. Tačiau niekada negalima peržengti ribos.

Kai suvoki, jog nebevaldai situacijos, kai partneris kasdien yra tardomas, kai tampi stiprių emocijų auka, negali atsikratyti baimės, nuoskaudos, pykčio – štai tada metas kreiptis į psichologą.

Štai keletas paprastų rekomendacijų, kaip išlikti psichologiškai saugiam, jeigu jūs ar jūsų partneris – patologiškai pavydus.

Jeigu pavydite jūs

Prisiminkite, kad pirmiausiai reikia suabejoti bet kokia žinia apie neištikimybę.

Net jeigu jums pateiks įrodančių dokumentų. Šiandien visai nesunku tuos dokumentus suklastoti, juolab jeigu norima sugriauti jūsų šeimos laimę.

Tokiu atveju (net jeigu savo antrąją pusę užtikote nedviprasmiškoje situacijoje) pirmiausiai atvėskite.

Užsidegus galima pasielgti taip, kad vėliau teks gailėtis. Ir nieko nebegalėsite pataisyti.

Geriausi vaistai nuo pavydo – nežeminti sutuoktinio, didinti savo reikšmingumą, tapti savarankiška asmenybe, mylėti bei gerbti save. Taip pat – atsikratyti ekonominės priklausomybės nuo vyro (žmonos).

Jeigu pavydi jūsų

Nepamirškite, pavydas – nesąmoningas jausmas. Nėra prasmės apeliuoti į pavyduolio protą ar bandyti logiškai jam ką nors įrodyti.

Jeigu sutuoktinis pradėjo kelti pavydo scenas, vadinasi, jis jumis nepasitiki. Reikia susėsti ir išsiaiškinti kodėl.

Jeigu sutuoktinio įtarinėjimai virto kliedesiais – kai jam nebereikia jokių įrodymų, jo neįmanoma perkalbėti, – vadinasi, turite pirmiausiai gintis fiziškai.

Pavyduolių reakcijos dažniausiai būna neadekvačios.