Per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 22 993 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 62,82 proc. Gaisruose žuvo 265 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 257), iš jų 10 vaikų (10), o 277 gyventojai (251) buvo traumuoti. Šiemet jau kilo 30 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai, nusinešę po 3, ir 1 gaisras, pasiglemžęs 4 žmonių gyvybes. Miestuose ir miesteliuose žuvo 121 gyventojas, o kaimo vietovėse – 144. 23 žmonės žuvo Vilniuje, 19 – Vilniaus rajone, 15 – Kaune, po 10 – Šiauliuose, Rokiškio, Trakų bei Šalčininkų rajonuose, 9 – Raseinių rajone, 8 – Anykščių rajone, po 7 – Alytaus ir Kupiškio rajonuose bei Klaipėdoje. 80 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 52 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 18 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 14 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 7 – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi. Dar 71 gyventojo žuvimo priežastys tiriamos.
Per šį laikotarpį daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 13 371 arba 58,15 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 36,5 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia išaugo beveik 2,5 karto. 2805 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1487 – pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, 1415 kartų degė transporto priemonės, o 164 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse. Miestuose ir miesteliuose užgesinta 11 303 gaisrai, o kaimo vietovėse – 11 690. Ugnis sunaikino 1017 pastatų, 401 transporto priemonę, 4560 tonų pašarų, 20 249 kv. m gyvenamojo ploto ir 27 906 kv. m šio ploto buvo sugadinta. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko 66,4 gaisro.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (51,37 proc.), žolės deginimas (12,76 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,54 proc.), neatsargus rūkymas (3,93 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (3,86 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 387 padegimai (1,68 proc.), 461 gaisras (2 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 2657 gaisrų (11,56 proc.) tiksli priežastis dar nenustatyta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 242 žmonių gyvybes, tarp jų 30 vaikų, 307 transporto priemones, 2090 pastatų, 849 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiams gelbėtojams teko atlikti ir 6470 kitų gelbėjimo darbų. 2813 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1255 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 940 transporto avarijų, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sulamdytų automobilių 249 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 167 žuvusiuosius. 439 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 135 skenduolius, tarp jų 12 vaikų, išgelbėjo 30 skendusių žmonių, nuo pavojingo ledo nukėlė 4 gyventojus. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 374 cheminius incidentus, 188 kartus surinkti gyvsidabrį, 72 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 441 gyventoją, iš jų 44 vaikus.
Per 11 šių metų mėnesių paskirta 2911 administracinių nuobaudų 203924 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 859 pareigūnai (darbdaviai) 109970 Lt suma ir 2052 piliečiai 93954 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 190837 Lt iš 2807 pažeidėjų. Be to, surašyti 853 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungtas 1651 toks įrenginys). 461 objekto vadovas raštu įspėtas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 67 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 592 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 4020 atvejų jį pradėti atsisakyta.