Švenčių laikotarpis sąskaitų netuština

Gyventojų pajamos didėja sparčiau nei išlaidos, tačiau vartojamųjų paskolų neatsisakoma

Vakar du didieji šalies bankai: SEB Vilniaus bankas bei „Hansabankas” analizavo gyventojų pajamų ir išlaidų statistiką, kuri rodo, jog lietuviai gruodį gauna trečdaliu daugiau pajamų, tačiau skolinasi protingai – švenčių laikotarpiu sąskaitų neištuština.

Lepina darbdaviai

Bankų vadovai sutaria, kad lietuviai gyvena geriau, o ypač pajamos išauga gruodį.

„Lietuviams pinigų pakanka, smagu žvelgti į statistiką, kuri rodo, kad per šventes sąskaitų neištuštiname, terminuotųjų indėlių neatsiimame, o santaupas naudojame ne salotoms pagardinti, bet būstui patobulinti”, – apie kylantį pragyvenimo lygį „Kauno dienai” kalbėjo Vitalijus Rancevas, „Hansabanko” Klientų departamento direktorius.

Anot jo, Lietuvos gyventojai paskutinį metų mėnesį linkę išleisti maždaug trečdaliu daugiau nei įprastai, tačiau jie nebenori leisti santaupų ar papildomai skolintis. Lapkritį žmonės truputį sumažina išlaidas ir rengiasi gruodžiui, kai paprastai išleidžiama iki 35 proc. daugiau. Tokioms išlaidoms padengti paprastai pakanka sąskaitose užsilikusių lėšų bei vis labiau augančių pajamų.

Gruodžio įplaukas labiausiai didina darbuotojams mokamos premijos, papildomi atlyginimai.

„Hansabankas” prognozuoja, kad šių metų gruodį klientai į savo sąskaitas gaus dvigubai daugiau pinigų.

Jis džiaugiasi, kad augančios pajamos taip pat mažina poreikį naudotis sutaupytais pinigais – tradicija per Kalėdas išleisti santaupas nuosekliai nyksta.

„Žmonių, kurie atsiima terminuotus indėlius tam, kad juos išleistų gruodį, per ketverius metus sumažėjo maždaug triskart”, – pabrėžė V.Rancevas.

Skolinamės atsargiai

Pasak Julitos Varanauskienės, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjos, Šeimos finansų ekspertės, prieš Kalėdas Lietuvos gyventojai nėra linkę grąžinti skolų ir paskolų, tačiau skolinamasi daugiau. Ketvirtus metus bankas stebi tokią tendenciją, ypač, anot jos, didėja vartojamųjų kreditų rinka.

Vitalijus Rancevas, „Hansabanko” Klientų departamento direktorius, prognozuoja, kad per šių metų gruodį visi šalies bankai suteiks apie 190-195 mln. litų vartojamųjų kreditų. Lietuvos banko duomenimis, pernai Kalėdų laikotarpiu buvo suteikta 130 mln. litų vartojamųjų kreditų, 2004 metų gruodį – tik 40 mln. litų.

SEB Vilniaus banko analitikai pastebi, kad lietuviai sparčiai mokosi taupyti investuodami: daugėja įmokų į valstybės subsidijuojamas taupymo ir investavimo priemones – gyvybės draudimą ir savanoriškuosius pensijų fondus.

„Gruodžio mėnuo – dar ir paskutinė proga pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata”, – vakar per spaudos konferenciją sakė J. Varanauskienė. Statistika rodo, kad metų pabaigoje įmokų į šias taupymo priemones suma būna pusantro karto didesnė nei įprastai.

Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, Kaune paskolų fiksuotomis palūkanomis padaugėjo penkis kartus ir, anot J.Varanauskienės, šis skaičius nuolat didėja. Spalio mėnesį, pabrėžia ji, 63 procentai SEB Vilniaus banko Kauno filialo klientų rinkosi būsto kreditus fiksuotomis palūkanomis.

„Hansabanko” analitikai prognozuoja, kad vartojimo paskolų bei kredito kortelių paklausa prieš žiemos šventes ūgteli iki 15 procentų, tačiau, anot V.Rancevo, tradicijos skolintis Kalėdų dovanoms ar pramogoms iki šiol nebuvo.

Bankai pastebi, kad daugiausia pinigų prieš šventes išleidžiama didžiuosiuose prekybos centruose, maisto, drabužių ir avalynės parduotuvėse.

Bankų peštynės tirpdo palūkanas

SEB Vilniaus banko analitikai prognozuoja, kad kitąmet gyventojų finansiniams sprendimams didžiausios įtakos turės kylančios palūkanos, didesnė infliacija, o tai – skatins ieškoti pelningesnių santaupų laikymo būdų.

Gerardas Mozūraitis, SEB Vilniaus banko Kauno filialo privačių klientų skyriaus direktorius, įsitikinęs, kad skolinimosi bumą prislopins didėjančios palūkanos, tai lems ir norą ilgesniam laikotarpiui fiksuoti paskolų palūkanas.

Pasak jo, augant būsto paskolų palūkanoms, Kauno gyventojai ėmė aktyviau domėtis paskolomis su penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis.

V.Rancevas pastebi, kad vartojamųjų kreditų rinką besidalijantys bankai pernelyg paprastina skolinimosi sąlygas. Užvirė tikras kalėdinių akcijų metas, kai vartojamuosius kreditus galima įsigyti su itin žemomis palūkanomis, kokios taikomos imant būsto kreditą – net iki 5 procentų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Švenčių laikotarpis sąskaitų netuština"

  1. Danaja

    Vat melagiai. Įdomu, ką čia jie megina apgauti?

Komentuoti: Danaja Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.