Nuo šalčių butuose ginamės patys
Ne visų butuose modernūs, sandarūs langai ir balkonų durys, tad pro juos į patalpas patenka nemažai šalto oro. Kad per šalčius šilumą ne prarastume, o jos sutaupytume, langus turėtume tinkamai užsandarinti.
Nuo plyšių gelbsti tarpinės
„Rengiantis žiemai būtina tvarkyti langų ir durų rėmus, stengtis sumažinti tarpus tarp varčios ir staktos, – teigia „Kauno energijos” Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas.
– Geriausias būdas, kaip sumažinti šilumos nuostolius, – plyšius užtaisyti poroloninėmis tarpinėmis. Jos gali būti įvairios – poliuretaninės, polivinilchloridinės (PVC), guminės, kurios savo ruožtu dar skirstomos į savaime prisiklijuojančias ir klijuojamas klijais.
Pasak specialisto, patogiausia naudoti tarpinę, kurią priklijavus vieną kartą, galvos sau galima nesukti kelerius metus. Patogu naudotis poliuretaniniu silikonu, kurį reikia įpurkšti tarp stiklo ir medinės lango dalies.
Šią procedūrą gali atlikti specialistai, bet galima ją atlikti ir patiems – pakanka iš specialaus balionėlio į ertmę įpurkšti silikoninių putų.
Užklijavus lipnią juostą irgi galima sumažinti pro tarpus besiskverbiantį šaltį. Kai kurias atvejais PVC net geriau tinka nei guma. Ši medžiaga atsparesnė šalčiui, ne tokia trapi, nelūžta ir nesideformuoja.
Tačiau guma lėčiau susidėvi ir yra labiau įprasta. Perkant guminę tarpinę specialistas pataria rinktis pačią minkščiausią, nes ji geriausiai atlaikys daugkartinę deformaciją.
Trumpos užuolaidos geriau
Šilumos nuostolius pro langą taip pat mažina į langų rėmus įstatytas trečias stiklas (galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos) ir ant stiklų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Vietoje stiklų galima įdėti ir stiklo paketą.
Šilumos nuostolius galima mažinti ir paprastesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nakčiai uždarant langines, nuleidžiant paprastas ar apšiltintas žaliuzes, naktines užuolaidas.
Langų užuolaidos jas tinkamai naudojant padeda taupyti šilumą, bet gali ir sumažinti.
Jokiu būdu jomis nereikia uždengti radiatorių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi, mažiau šilto oro patenka į kambario gilumą, o šilumos nuostoliai per langus padidėja. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje užuolaidų ilgis turi būti iki palangės.
„Žinoma, jei stiklai įskilę ir pro juos veržasi šaltis, nepadės jokios tarpinės”, – sako B.Stulpinas.
Langą iš vidaus galima uždengti polietileno plėvele, tačiau ši priemonė taikytina ilgesniam laikui. Plėvelė prie sienų pritvirtinama klijais, lipnia juostele ar mediniais tašeliais.
Langai keičiami ir žiemą
Sandarinant langus negalima pamiršti būtino patalpų mechaninio vėdinimo, jei nėra įrengta atskira vėdinimo sistema. Rekomenduojama oro apytaka turi būti tokia, kad užtektų šviežio oro ir butas nedrėktų. Langai turi būti su orlaidėmis ar ventiliacinėmis grotelėmis. Efektyviausia, bet kartu ir brangiausia šilumos taupymo priemonė yra visų patalpų langų keitimas šiuolaikiniais – plastikiniais ar mediniais, kuriuose įrengta moderni ventiliacijos sistema.
Balkonų ir lodžijų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Pasak B.Stulpino, balkonuose ir lodžijose įrengus medines grindis ir po jomis paklojus izoliacinės medžiagos sluoksnį, galima papildomai sutaupyti šilumos.
Specialistai pataria langus keisti būtent žiemą, nors daugeliui toks sprendimas atrodo neracionalus. Dažniausiai baiminamasi, kad keičiant langą bute labai atšals oras. Iš tiesų tai nėra tiesa: langą pakeisti reikia 1,5 val. Be to, lango anga nesandarinta būna tik 30 min., kartais – 50 min.
Žiemą įstačius langą darbų brokas yra matomas tuoj pat: plūstantį į patalpas šaltį nesunku pastebėti iš karto, yra galimybė „paspausti” meistrus, kad jie ištaisytų savo darbų broką. Jei langas bus įstatytas vasarą, teks laukti šalčių, kad pamatytume, kur kaupiasi kondensatas.