Juro Abromavičiaus našlei ir vaikams pagaliau gali būti suteiktos socialinės garantijos
Parlamentaro Jurgio Razmos pradėtas susirašinėjimas su įvairiomis šalies institucijomis, atrodo, pagaliau išjudino valstybės biurokratinį aparatą – buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno J.Abromavičiaus našlei ir vaikams atsirado vilčių sulaukti socialinio teisingumo.
Prokuratūros žodis – lemiamas
Prieš porą mėnesių apsilankęs pas Kuršėnuose gyvenančią J.Abromavičiaus motiną Joaną Abromavičienę konservatorius Jurgis Razma pažadėjo paramą aiškinantis situaciją, ar žuvusiojo artimiesiems priklauso išmokos bei socialinės garantijos. Parlamentaras kreipėsi raštu į Krašto apsaugos ministeriją (KAM) ir VSD – dvi paskutines J.Abromavičiaus darbovietes – bei „Sodrą”.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo atsakyme pažymėjo, kad J.Abromavičius Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje (SKAT) dirbo nuo 1991 m. sausio 24 d. iki 1993 m. spalio 11 d.
Tuo metu jis buvo etatinis SKAT darbuotojas, karininkas, kuriam buvo mokamas atlyginimas, taip pat galėjo būti mokama pensija ir pašalpos tokia pat tvarka ir tokio dydžio, kaip ir tikrąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems etatiniams darbuotojams.
Ministras savo rašte taip pat nurodė, kad J.Abromavičius žūties metu, tai yra 1997 m. sausio 31 d., turėjo atsargos kario statusą, o pagal Krašto apsaugos tarnybos įstatymą kariai valstybės biudžeto lėšomis draudžiami tik nuo pašaukimo į tikrąją krašto apsaugos tarnybą iki atleidimo į atsargą.
Pagal tą patį įstatymą, profesinės karo tarnybos kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, šeimai išmokama 120 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.
J.Abromavičius 1997 m. buvo atsargoje, tačiau, pasak J.Oleko, Generalinė prokuratūra, šių metų rugsėjo 7 d. nutraukusi ikiteisminį tyrimą trijų įtariamųjų atžvilgiu J.Abromavičiaus nužudymo byloje, konstatavo, kad „J.Abromavičius buvo nužudytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl jo tarnybos ir piliečio pareigų vykdymo”.
Pasiūlė kreiptis dėl draudimo
KAM atsakyme teigiama, kad esant teisėsaugos institucijų išvadai apie tai, jog buvęs karys nužudytas dėl jo buvusios tarnybos, jo įpėdiniams galėtų priklausyti draudimo suma ir kompensacija. Tačiau, ministro rašte taip pat tvirtinama, kad kompensaciją šeimos nariams turėtų mokėti paskutinė J.Abromavičiaus darbovietė, tai yra VSD.
Vilties artimiesiems suteikia ir „Sodros” atsakymas Seimo nariui. Jame taip pat konstatuojama, kad „valstybės lėšomis draudžiami asmenys ir pasibaigus draudimo laikotarpiui laikomi apdraustais nuo pasikėsinimo į jų gyvybę ar sveikatą, jeigu tardymo (ikiteisminio tyrimo) ar teismo nustatyta, kad pasikėsinimas susijęs su ta jų buvusia tarnyba, kurioje jie buvo apdrausti valstybės lėšomis”.
„Sodros” direktoriaus Mindaugo Mikailos pasirašytame rašte tvirtinama, kad J.Abromavičiaus šeimos nariai, pretenduojantys į draudimo sumą, turi kreiptis į „Sodros” Kauno skyrių ir pateikti prašymus bei kitus reikalingus dokumentus.
Saugumo departamentas tyli
Seimo narys J.Razma pabrėžė, kad jis iki šiol dar nesulaukė atsakymo iš VSD, kuriame ši institucija išdėstytų savo požiūrį į socialinių garantijų suteikimą J.Abromavičiaus artimiesiems. „VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris žadėjo man atsakyti, tačiau jau praėjo septynios dienos po tų dviejų dienų, per kurias jis žadėjo tai padaryti. Jis užsiminė, kad gali būti kažkokių formalių teisinių kliūčių, tad aš jam pasiūliau, jeigu reikia, pateikti kokias nors įstatymo pataisas”, – „Kauno dienai” sakė Seimo narys.
J.Abromavičiaus motina Joana Abromavičienė, gyvenanti Kuršėnuose, „Kauno dienai” sakė, kad po jos sūnaus žūties buvusio savanorio ir saugumiečio šeima Kaune buvo „likusi ant ledo”. „Du maži vaikai, žmonos Jūratės alga mokykloje nedidelė. Laimė, kad tada dar dviese su dabar jau amžinatilsį vyru gyvenome – tai vieną pensiją jiems skirdavome. Valdžia niekada nekreipė į juos dėmesio”, – su apmaudu kalbėjo motina.
J.Abromavičienė tvirtina, kad ji pati į jokias išmokas nepretenduojanti: „Juk man tai jau nieko nereikia – jau ir amžius baigiasi. O Kaune Juro vaikai auga, mokosi, jiems reikia daugiau”.
Pasak kaunietės Jūratės Abromavičienės, kol prokuratūroje buvo tiriama jos vyro žūties byla, ji niekur per daug ir nesikreipė dėl kokių nors išmokų ar socialinių garantijų. „Buvo išmokėta vienkartinė pašalpa. Dar jis buvo po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, štai ir viskas”, – prisiminė ji. Daugiau moteris apie tai kalbėti nepanoro tvirtindama, kad paskutiniu metu jos šeimai žiniasklaida ir taip per daug dėmesio skyrė.