Šiandien sostinės Senajame arsenale vyksta mokslinė konferencija „Kultūros paveldas ir visuomenė XXI a., nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai”. Į ją rengėjai kviečia visus, kuriems rūpi paveldas ir jo išsaugojimas.
Konferenciją rengia ICOMOS – Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos Lietuvos nacionalinis komitetas. Jis vakar surengė spaudos konferenciją.
Šešiolika pranešimų
Pasak šio komiteto pirmininkės Giedrės Miknevičienės, ICOMOS yra 1965 metais įkurta tarptautinė nevyriausybinė organizacija (būstinė Paryžiuje) ir siekia skatinti žinių sklaidą apie architektūros ir archeologijos paveldo išsaugojimą. Nacionalinis komitetas, veikiantis nuo 1992 metų, vienija Lietuvos 37 specialistus; jie antrąkart susirinko į savo organizacijos konferenciją. Programoje – šešiolika pranešimų, tarp jų ypač aktualūs Jūratės Markevičienės (Vilniaus dailės akademija) „Kultūros paveldo vertės ir autentiškumo samprata tarptautinės teisės aktuose”, Zigmanto Kiaupos (Vytauto Didžiojo universitetas) „Lietuvos kilnojamosios vertybės užsienyje”, Rasos Čepaitienės (Lietuvos istorijos institutas) „Kultūros paveldas ir lietuviškasis tapatumas”, Irenos Kliobavičiūtės (UAB „Senojo miesto architektai”) „Teisinės ir metodologinės paveldo apsaugos prieštaros šiuolaikiniame Lietuvos įstatymų kontekste”, Jono Glemžos (Valstybinė kultūros paveldo komisija) „Kultūros paveldas turizmo kontekste” ir kiti.
Spaudos konferencijos rengėjai akcentavo, kad tikimasi aktyvaus visuomenės dalyvavimo diskusijose, keliant problemas, siūlant idėjas.
Teisė į paveldą
„Kalbant apie paveldosaugą labai aktualu įvertinti, kaip Lietuva laikosi ICOMOS tarptautinių nuostatų ir įsipareigojimų, kaip jie atspindi mūsų valstybės paveldosaugos politiką ir strategiją”, – kalbėjo Glemža. Tarp taisytinų paveldosaugos spragų jis paminėjo, kad tuo metu, kai, atrodytų, daug kas rūpinasi sostinės senamiesčiu, vis dar nėra valstybinės paveldosaugos institucijos, kuri būtų tiesiogiai atsakinga už Vilniaus senamiestį, įrašytą į Pasaulio paveldo sąrašą.
Markevičienė priminė, kad yra tarptautinės konvencijos ir Europos Sąjungos direktyvos, kurių privalu laikytis, bet ne jas interpretuoti. Mokslininkė atkreipė dėmesį į 2005 metų Europos Tarybos konvenciją dėl paveldo vertės visuomenei. Pasak Markevičienės, šis unikalus dokumentas įsigalios, kai jį ratifikuos 10 valstybių; Lietuva jo net nepasirašė, nors Kultūros ministerija dar vasarą žadėjo padėti parašą.
„Labai svarbu, kad ši konvencija, remdamasi visuotine žmogaus teisių deklaracija, deklaruoja žmogaus teisę į paveldą, – kalbėjo Markevičienė. – Dar labai reikšminga, kad konvencija suteikia visuomenei visapusišką teisę atstovauti viešajam interesui paveldosaugos srityje”.
Pastaruoju metu ypač aktyviai dėl kultūros paveldo išsaugojimo sujudusi visuomenė: vis garsiau keliamos problemos, reikalaujama didesnės asmeninės atsakomybės iš valdininkų ir specialistų. Karštų debatų žada ir šios dienos konferencija.