Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kainos už energiją artimiausiais metais augs dėl didėjančių energijos gamybos sąnaudų bei augančių energijos mokesčių, bendro energijos kainų augimo pasaulinėse rinkose bei brangstančio importo. Kainų augimo mastas priklausys ir nuo vietinės energijos gamybos, konkurencijos ir energijos vartojimo.
„Tai neišvengiama, tačiau priemonių, kurių galima imtis kainų augimo rizikai sumažinti, yra, ir visos Baltijos šalys jų turėtų imtis”,- teigia „Hansabanko” analitikai Baltijos šalių Energetikos sektoriaus apžvalgoje.
„Energetika yra neatskiriama nuo ekonomikos, ir energijos išteklių kainų ir tiekimo problemos paskutiniu metu yra daugelio pasaulio šalių problema, sąlygojanti ekonomikos sulėtėjimus. Šiame kontekste Lietuva nėra išimtis, vis tik Lietuva, Latvija ir Estija turi įvairių struktūrinių skirtumų nuo ES šalių, ką būtina suprasti norint įvertinti energetikos įtaką ir riziką ekonomikai”, – sakė „Hansabanko” Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Pasak analitikų, Baltijos šalių energijos rinka skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių jau vien todėl, kad Baltijos rinka yra labiau susijusi ne su ES, o su Rusijos energetikos sistemomis. Visos trys Baltijos šalys turi menkus vietinius energijos šaltinius. Lietuvoje tai – hidroenergetika, mediena ir jos produktai, atominė energija (nors kuras importuojamas), Latvijoje hidroenergetika ir mediena bei jos produktai, Estijoje – mediena bei skalūnų alyva. Taip pat nedaug naudojami vėjo energija, durpės ar vietinė žalia nafta. Šis trumpas vietinių energijos šaltinių sąrašas sąlygoja naftos produktų ir gamtinių dujų importo svarbą.
„Hansabanko” energetikos apžvalgoje teigiama, kad visos šalys turėtų imtis priemonių, mažinančių energijos pasiūlos bei kainų augimo riziką. Pasak analitikų, pirmiausia būtina užsitikrinti energijos pasiūlos įvairovę mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vienos energijos rūšies. Be jau vykdomos integracijos į ES energetines sistemas, siūloma plačiau naudoti ir vietinius energijos šaltinius, deramai atsižvelgiant į aplinkosauginius klausimus. Be to, siūloma investicijomis didinti energijos efektyvumą ekonomikoje.
„Pasaulio mastu augančios naftos, gamtinių dujų kainos verčia tiek įmones, tiek ir gyventojus taupiau naudoti energijos išteklius. Lietuvoje investuoti reikia tiek į kokybiškesnį gyvenamojo būsto apšildymą ir senų namų rekonstrukciją, tiek ir bendrai į pramonę ir transporto sektorių – pavyzdžiui, transporto mazgų rekonstrucija reikalinga ne vien vairuotojų laiko, bet ir kuro išteklių taupymui. Manau, kad investicijos į energetikos požiūriu efektyvias technologijas šiandien ne prabanga, o būtinybė”, – sakė T.Andrejauskas.
Analitikai pastebi, kad Lietuva, Latvija ir Estija santykinai yra didžiausios energijos vartotojos iš naujųjų ES šalių. Taip yra dėl šalto klimato užsitęsiančio šildymo sezono, dėl nepakankamai efektyviai naudojamų energijos išteklių pramonėje, dėl didelės energijos suvartojimo dalies namų ūkiuose. Analitikai prognozuoja, kad ir artimiausioje ateityje energijos sunaudojimas Lietuvoje ir Latvijoje augs, o Estijoje gali kiek sumažėti.
kam taip spangti, tai turejo but pradeta pries 6-8 metus, mat prasiblaivius prabudome, siaip siulau i ta kompanija ir Lenkija itraukti..