Lietuviškas Lenkijos kraštas šilumos ūkio modernizavimo srityje gerokai aplenkė Lietuvą – konstatavo lietuviai, praėjusią savaitę susipažinę su Suvalkų ir Augustavo gyvenamuosius namus eksploatuojančių bendrovių veikla.
Daugiabučiai namai pasikeitę neatpažįstamai
Namai atnaujinami ne tik Augustave ar Suvalkuose. Kiekvienoje didesnėje Lenkijos gyvenvietėje pro paskutinių lapkričio dienų miglas į akis krito šiltomis spalvomis išmarginti daugiabučiai namai.
Lietuvos delegacijos nariai dar prieš šešerius metus viešėję Suvalkuose ir išsivežę pilkų, niūrių Centrum, Pulnoc I ir Pulnoc II mikrorajonų vaizdą, šįkart čia atvykę prarado amą: 166 pastatai spindėjo jaukumu, švara, šiluma. Jų gyventojai juokavo: „Šilumos gamintojai nerimauja, sako, kad mes juos pribaigsime.” Pašnekovai kaip šilumos energijos vartojimo pastate pavyzdį pateikė Gegužės 1-osios gatvės 6 namo duomenis. Prieš šilumos sistemos modernizavimo darbus buvo suvartojama 857,54 GJ, užsakyta energetinė galia – 97 tūkst. 50 W. Pastatą renovavus šilumos suvartojama 268,16 GJ, užsakyta energetinė galia siekia tik 39 tūkst. 140 W.
31 tūkstantį gyventojų turinčiame Augustavo kurorte 11 tūkstančių žmonių, tai yra 127 namus, aptarnauja Augustavo butų ūkio bendrovė, aktyviai besirūpinanti renovacija. Šios bendrovės valdybos pirmininkas Kazimierzas Kožuchowskis svečius iš Lietuvos noriai vedžiojo po 4-7 spalvomis išgražintų namų kiemus. Aiškino patirties sėmęsis Berlyne, kituose Europos šalių miestuose, bet namų renovacijos darbams Europos Sąjungos (ES) paramos neprašo, viską atlieka už savus pinigus, surinktus iš gyventojų ir laisvų patalpų nuomos mokesčio.
Pradėta nuo šalčiausių namų
Daugiabučių namų renovacija – dalis Lenkijos valstybės politikos. Pasak pašnekovų, jų šalyje įstatymu numatomi net tokie dalykai kaip nedrausmingų šeimų iškeldinimas. Jei name gyvena triukšmadarys, nepaklūstantis reikalavimams namo bendrijos narių, šie gali parduoti jo butą, atiduoti pinigus ir neįsileisti į namą. Daugeliui keistas atrodys ir toks pastebėjimas: žmonių nerakintos spintos stovi laiptinėse ir iš jų niekas nedingsta.
Įstatymas dėl paramos šilumos ūkio modernizavimo ir šiltinimo darbams Lenkijoje išleistas 1998 metų gruodžio 18 dieną.
Gyventojai beveik dešimtmetį kaupia remonto fondą, kiekvieną mėnesį už kvadratinį metrą eksploatuojančioms bendrijoms moka apie 60 grošų. Pasak šių bendrovių specialistų, pradėta nuo šalčiausių namų, suvartojančių daugiausia šilumos energijos, renovacijos. Butų savininkai to padaryti negalėtų, nepakaktų lėšų. Visiškai atnaujinto namo gyventojai ir toliau kaupia remonto fondą, kol nelieka bendrovės valdose nerenovuotų namų.
Langai keičiami paskiausiai
Daugiabučių namų renovacija aplankytuose Lenkijos miestuose dažniausia pradedama nuo stogų perdangų šiltinimo. Jau šešerius metus tam naudojama „Ekofiber” celiuliozės masė, pagaminta iš makulatūros. Utilizuotas celiuliozės plaušas impregnuojamas boro junginiais. „Ekofiber”, pasak Lenkijos specialistų, apsaugo nuo šalčio, ugnies, triukšmo, pelėsių ir grybelių.
Lauko sienos šiltinamos taikant besiūlio šiltinimo technologiją. Medžiagos nepavojingos sveikatai ir aplinkai, o fasadas – estetiškas ir patvarus. Lenkų pastebėjimu, šilumos ypač sutaupoma apšiltinus kraštines pastato sienas. Stogą padaryti šiltesnį penkis kartus pigiau negu sienas. Kaimynai siūlo ir lietuviams namų renovaciją pradėti nuo stogų ir sienų, nepraleisti šilumos pro įėjimus į laiptinę. Atnaujinti lenkų namai prie įėjimų turi priestatėlius. Tai ne tik taupo šilumą, šlaitiniai šių stogeliai pagyvina ir architektūrą.
Lenkai langų keitimą laiko paskutiniu darbu. Daugelio nuomone, gerai apšiltinus sienas jų net keisti neverta. Bet prisidedant gyventojams keičiami ir daugiabučių namų langai. Šiandien 60 proc. pasenusių gyvenamųjų namų yra visiškai renovuoti.
Šilumos suvartojama perpus mažiau
Nei Augustavo, nei Suvalkų gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrovės, kuriose lankėsi lietuviai, nesinaudoja valstybės lėšomis. „Mes esame tokiame technologiniame procese, kad jau nebegalime imti tokių pinigų. Tai tinka ilgai miegojusioms ir lėšų nekaupusioms bendrovėms”, – teigė Augustavo butų ūkio bendrovės valdybos pirmininkas K.Kožuchowskis.
Nedidelio namo renovacijai, pasak pašnekovų, reikia 150 tūkstančių zlotų, didelių 4 laiptinių šiltinimo darbai kainuoja 100 tūkstančių zlotų daugiau. Namas apšiltinamas per mėnesį. Augustavo bendrovė šiems darbams per metus skiria 2 mln. zlotų.
Kiekvienas renovuotų namų butas už šilumos energiją (jos suvartojimas sumažėja 40-50 proc.) atsiskaito individualiai.
Lietuviai šildosi neracionaliai
Nors iš pirmo žvilgsnio nemažai namų Suvalkuose ir Augustave atnaujinti nepriekaištingai, pasak juos aptarnaujančių bendrovių specialistų, visos šilumos taupymo galimybės dar neišnaudotos.
Lietuviai domėjosi, ar lenkai neketina naudotis ES fondų lėšomis. Sąjunga pinigų numato tik teritoriniams vienetams, o ne bendrovėms. Pvz., senamiesčių rekonstrukcijai atseikėjama iš šių fondų iždo. Pašnekovų teigimu, gyventojai bijo įvairių įsipareigojimų ir skaičiavimų. Lietuvius sudomino ir mokesčiuose už komunalines paslaugas esanti eilutė – „visuomenės ugdymo fondas” – 1 litas butui. Šios lėšos mažoms skaitykloms įrengti. Jose laisvalaikį noriai leidžia jaunimas ir vieniši asmenys.
Atnaujintuose namuose gyvenantys žmonės, išgirdę lietuvių nuostabą, replikavo: „Lietuvis be ašaros akyse – ne lietuvis. Nors puspaltės lašinukų jau nesivežioja, maitinasi brangiuose restoranuose, bėdoti vis tiek nenustoja.”
„Pasenusių Lietuvos daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija taip pat būtina. Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje per vieną šildymo sezono dieną neracionaliai šildantis iššvaistoma energijos už 3 milijonus litų. Milžiniškos lėšos eikvojamos neprotingai vartojant šilumą – neskiriamas dėmesys pastatams šiltinti, nevykdoma pastatų inžinerinių sistemų renovacija ir panašiai. Be abejo, šie nuostoliai dar didės”, – teigė pažintinės kelionės organizatorius UAB „Litesko” komercijos direktorius Svajūnas Juodka.
„Litesko” vadovo teigimu, gal kam bus panašu į avantiūrą, kad tie, kas turėtų būti suinteresuoti tiekti kuo daugiau energijos, ragina ją taupyti. „Bet mums svarbu ir vartotojo nuotaikos, ir valstybės ekonomika”, – tikino šilumininkai, surengę išvyką – konferenciją „Efektyvus šilumos energijos vartojimas – pasenusių daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija”.