Klaipėdiečiai drąsiai skolindamiesi būstui į ateitį žvelgia optimistiškai ir mano, kad jų neištiks finansinė krizė.
Pasak SEB Vilniaus banko Vidurio regiono valdytojo, Klaipėdos filialo direktoriaus Gražvydo Šimkaus, palyginti su kitais Lietuvos gyventojais, klaipėdiečiai imdami būsto paskolas rečiau draudžiasi gyvybės draudimu arba renkasi fiksuotas palūkanas.
Gąsdina kintančios palūkanos
Lietuviai skolindamiesi milžiniškas sumas nėra tikri dėl savo ateities. Jiems baugu, kad vieną dieną gali nebeišgalėti grąžinti paskolos praradę darbą arba kaip ant mielių pakilus palūkanoms.
Baiminamasi, kad mirus šeimos maitintojui, paskolos grąžinimo našta užguls likusių šeimos narių pečius.
Todėl bankininkai jau rimtai ėmė svarstyti, kaip padėti klientams užbėgti šiems baubams už akių.
Kartu jie džiaugiasi, kad vis daugiau klientų renkasi fiksuotas palūkanas, kurios yra mažiau rizikingos nei nefiksuotos.
Klaipėdiečiai – drąsesni
Tačiau klaipėdiečiai jaučiasi stabiliau ir saugiau, todėl rinktis fiksuotų palūkanų neskuba.
Visoje Lietuvoje per metus žmonių, kurie rinkosi fiksuotas palūkanas, padaugėjo 4 kartus ir jas rinkosi 54 procentai visų imančiųjų kreditą naujam būstui, o Klaipėdoje žmonių, kurie renkasi fiksuotas palūkanas skaičius per metus išaugo tik 3 kartus. Kreditus, kurių palūkanos būtų fiksuotos, sudarė 39 procentus visų paskolų naujam būstui.
Bankininkai jau apskaičiavo, kad fiksuotas palūkanas daugiausiai renkasi 33 metų amžiaus, per mėnesį 2,7 tūkstančio litų uždirbantys klaipėdiečiai.
Paėmęs 187 tūkstančių litų paskolą šis žmogus iki 61 metų amžiaus atiduotų paskutinę įmokos dalį.
Apsidraudžia neturtingesni
Priešpaskutinę vietą tarp septynių Lietuvos miestų Klaipėda užima ir pagal naujų būstų paskolų su fiksuotomis palūkanomis skaičių.
Spalio mėnesį Klaipėdoje kreditus su fiksuotomis palūkanomis naujiems būstams ėmė tik 5,9 procento visų Lietuvos miestų, kai Šiauliai – 24,5 procento.
Daugėja ir žmonių, kurie imdami būsto paskolą apsidraudžia gyvybės draudimu.
Tačiau tai būna mažesnes pajamas – vidutiniškai 1550 litų gaunantys žmonės. Paprastai draudžiamasi mažesnėms nei kredito vertė sumoms.
Nebeperka katės maiše
Bankininkai pastebėjo, kad nežymiai, tačiau vis dėlto mažėja vidutinė būsto kredito suma, nes žmonės mažiau perka naujos statybos būstų.
„Žmonės tapo išrankesni. Anksčiau jie pirkdavo būstą vien pažiūrėję į projektą, o dabar nori matyti tai, ką perka. Pirkėjai nori ateiti, apžiūrėti, pamatyti, kokie vaizdai pro langą. Tokio aklo pirkimo jau nebėra”,- teigė G.Šimkus.
Klaipėdoje vidutinė būsto kredito suma yra 220 tūkstančių litų, kai visoje Lietuvoje – 164 tūkstančiai litų.