Į Kaspijos jūros regioną žvilgsnius nukreipę ekspertai šiandien konferencijoje ieškos būdų, kaip Baltijos šalis atplėšti iš energetinės izoliacijos.
Strateginių studijų centro ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tarptautinėje konferencijoje „Bendradarbiavimas siekiant energetinio saugumo: Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūrų regionai” dalyvausiantys akademikai ir valstybinių institucijų atstovai iš 12 šalių ketina diskutuoti apie alternatyvius naftos ir dujų tiekimo Vidurio ir Rytų Europos šalims būdus.
Lietuvos URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Deividas Matulionis pasakojo, jog Kaspijos jūros regiono geopolitinė svarba nuolat auga ir jis tampa alternatyva šiuo metu egzistuojantiems naftos ir dujų gavybos centrams. Ypač tai yra svarbu Baltijos valstybėms, kurios siekia rasti alternatyvius nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų tiekimo šaltinius.
Manoma, kad Kaspijos jūros regione išgaunami energetiniai ištekliai per Juodosios jūros regioną galėtų būti transportuojami į Vidurio ir Rytų Europą, taip pat – ir į Baltijos valstybes.
„Tačiau kol kas artimiausioje ateityje Lietuvai prisijungimas prie Kaspijos jūros regiono naftos ir dujų išteklių nėra tiek įmanomas, kiek mes galime norėti”, – sakė D.Matulionis.
Prisijungimą prie Kaspijos jūros regiono išteklių Lietuvai apsunkina nesujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklai, taip pat – kaimynystėje esanti energetinių išteklių monopolininkė Rusija.
„Jei Rusija sutinka praleisti tranzitą per savo teritoriją, tokiu atveju mes galime pasiekti Kaspijos jūros šalių naftos ir dujų išteklius. Bet Rusija kol kas atsisako ratifikuoti Energetikos chartiją, (…) nėra pasirašiusi Tranzito protokolo, tokiu atveju, nors mes ir seniai kalbame apie Kazachstano naftą, Turkmėnijos dujas, tačiau mes jų pasiekti negalime”, – aiškino D.Matulionis.
Pasak diplomato, Turkija yra alternatyva Kaspijos jūros regiono naftos ir dujų tranzitui per Rusiją, tad Lietuva, anot jo, turėtų aktyviau remti Turkijos aspiracijas dėl narystės Europos Sąjungoje, aktyviau veikti su turkais įgyvendinant bendrus Europos ir Turkijos energetikos projektus.
Viešosios įstaigos Strateginių studijų centro direktorius Egidijus Motieka sako, kad jei dujotiekio projektas iš Kaspijos jūros regiono artimoje ateityje yra sunkiai įgyvendinimas, tai naftotiekis – labai realus, tam tereikia pritraukti daugiau privačių lėšų.
„Du trečdaliai naftotiekio iš Baku į Gdanską yra nutiesta, čia kalbama apie projekto pagreitinimą”, – sakė jis, pridurdamas, kad iš Gdansko galėtų būti nutiesta naftotiekio atšaka į Lietuvą.
Kalbėdamas apie dujų gavimo iš Kaspijos jūros regiono variantą, vadinamąjį Nabuko dujotiekį, E.Motieka pripažįsta, kad šis projektas, nors ir yra „idėjinis”, tačiau taip pat realus.
„Šio dujotiekio projektinis svarstymo etapas jau baigėsi, jis praktiškai pradedamas įgyvendinti. Tai yra dujų gavimas iš Irano, per Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją į Austriją. (…) Be abejo, čia daugiau yra idėja, bet pats dujotiekis yra realizuojamas, kalbama apie tai, kaip iš jo nutiesti atšaką į Ukrainą ir Baltijos valstybes”, – dėstė jis.
Konferencijoje taip pat bus supažindinta su bendru JAV esančio Hadsono instituto ir Strateginių studijų centro projektu, kurio autoriai nagrinėja pagrindines Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo kryptis – elektros energijos jungtis su Vakarų Europa, naujos atominės elektrinės statybos galimybes.
Konferencijoje dalyvaus Kazachstano, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos, Turkijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Rumunijos, Europos Komisijos ir JAV atstovai.