Įkaltis – kanapių laukas

Kanapių augintojai didžiulį sąmyšį šiomis dienomis sukėlė Rokiškio rajone. Aptikusi šešių hektarų kanapių lauką ir nustačiusi jų augintojus, policija įpareigota auginamas kanapes sunaikinti.

Neturėdami pinigų kanapėms naikinti, pareigūnai priversti dieną naktį saugoti šiuos pasėlius. Gali būti taip, kad mažiausiai du tūkstančius litų už šios narkotikų gamybai skirtos žaliavos sunaikinimą teks atseikėti iš kuklaus Rokiškio rajono savivaldybės biudžeto.

Radinys

Kanapių pasėlius Rokiškio rajono Obelių seniūnijos Mataučiznos kaime policininkai aptiko antradienio vakarą. Narkotinių medžiagų turinti kultūra buvo pasodinta už penkių kilometrų nuo Rokiškio. Nuo pagrindinio kelio, jungiančio Lietuvą su Latvija, kanapių lauką skyrė maždaug kilometras. Iki artimiausios sodybos nuo kanapių lauko – keli šimtai metrų. Policija netruko nustatyti, kad kanapės buvo auginamos Obelių žemės ūkio bendrovės laukuose, išsinuomotuose iš valstybės. Kai policija susekė narkotinės medžiagos augintojus, trečdalis kanapių lauko jau buvo nukulta, kanapių sėklos buvo saugomos Obelių žemės ūkio bendrovei priklausančiuose sandėliuose.

Žadėjo auginti dilgėles

Trečiadienį policijos buvo sulaikytas ir po paros paleistas Biržuose gyvenantis su „Pelėsių” nusikalstama grupuote siejamas Obelių žemės ūkio bendrovės vadovas Raimondas Obolevičius, jam pritaikyta kardomoji priemonė – laisvės apribojimas. Obolevičius LŽ teigė, kad nederlingą šešių hektarų lauką leidęs dirbti vilniečiui Edgarui Babanovui, su kuriuo jį supažindino iš Rokiškio kilęs aktorius Ramūnas Rudokas.

Žemės ūkio bendrovės vadovas pasakojo, kad Babanovas jam iš pradžių sakęs auginsiantis žoles, po to teigė pasėjęs dilgėles. Vasarą nuvykęs apžiūrėti šio šešių haktarų lauko ir suabejojęs, ar čia iš tiesų auga dilgėlės, Obolevičius sakė iš Babanovo išgirdęs, kad šiame lauke auga pramoninės kanapės.

„Tada aš paskambinau į Žemės ūkio ministeriją ir išsiaiškinau, kad Lietuvoje rengiami dokumentai legalizuoti kanapių auginimą”, – tvirtino Obolevičius. Jis sakė net nesuabejojęs, kad iki to meto, kol Mataučiznos kaimo laukuose užaugs kanapių derlius, Lietuvos įstatymai jų augintojams taps palankūs.

Narkotinės ar pramoninės?

Babanovas tvirtino, kad kanapėmis užsėtas laukas yra savotiškas jo iššūkis: „Kodėl visa Europos Sąjunga augina kanapes, jų augintojams moka didžiules išmokas, o Lietuva atsisako šios kultūros?”

Maištininku prisistatęs Babanovas pabrėžė norėjęs būti kanapių auginimo pradininku Lietuvoje. Nepaisant to, jog Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato ekspertai nustatė, kad Babanovo augintos kanapės yra narkotinės paskirties, jų augintojas primygtinai tvirtino, kad jos pramoninės. Vyriškis teigė Prancūzijoje pirkęs sertifikuotą pramoninėms reikmėms auginamų kanapių sėklą, ketinęs jos padauginti, o vėliau parduoti ūkininkams, kurie susidomėtų kanapių auginimo verslu.

Asociacijos prezidentas

Ginti kanapių atvyko ir aktorius Ramūnas Rudokas. Jis teigė esąs Baltijos šalių kanapių augintojų asociacijos prezidentas, nors Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra tvirtina, kad tokia asociacija apskritai neegzistuoja. Rudokas neslėpė Babanovą įkvėpęs imtis kanapių auginimo verslo ir padėjęs savo gimtajame rajone gauti žemės, kurioje kanapės būtų auginamos.

„Dabar visame pasaulyje atsisakoma dirbtinio pluošto ir pereinama prie natūralaus. Kad taip būtų ir Lietuvoje, siekiame ir mes, kanapių augintojų asociacija”, – tvirtino Rudokas.

LŽ klausimas, kiek narių turi asociacija, Rudokui pasirodė užgaulus. Vis dėlto jis atsakė, kad narių asociacijoje yra iki dešimties.

Priversti saugoti

Vyrų sumanymas užauginti kanapių pribloškė Obelių seniūną Eugenijų Narkūną. Seniūnas teigė, kad ne mažiau už jį nustebę ir aplinkiniai gyventojai, sužinoję, kokia kultūra auga Mataučiznos kaimo laukuose. Rokiškio rajono policija, aptikusi kanapes, prisipažino prisidariusi papildomų problemų, mat Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra įpareigojo policininkus nelegaliai auginamą kultūrą sunaikinti.

„Naikinti kanapių neturime už ką, todėl kreipėmės į Rokiškio rajono savivaldybę, tačiau šiandien išspręsti šios problemos nepavyko”, – sakė Rokiškio rajono policijos viršininko pavaduotojas Robertas Krasauskas. Pasak jo, nuo trečiadienio kanapių lauką dieną naktį saugantiems policijos ekipažams lauke, ko gero, teks praleisti ir visą šį savaitgalį.

Seimas neskuba

Kada kanapės Lietuvoje vėl taps tradiciniu augalu, šiandien prognozuoti dar sunku. Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau parengė visus teisinius aktus joms legalizuoti, Seimas neskuba taisyti įstatymo, apskritai draudžiančio šiuos augalus auginti mūsų šalyje. Tokio delsimo priežastys – labai prieštaringai vertinama pati legalizavimo būtinybė. Kita vertus, tą daryti skatina Europos Sąjungos (ES) teisiniai reglamentai. ES valstybėse leidžiama auginti sėjamųjų kanapių veisles, turinčias ne daugiau kaip 0,2 proc. narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio.

Kyla konfliktas

Pasak Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, kanapių auginimo klausimai ministerijoje niekada nebuvo svarstomi „kokiu nors oficialiu lygiu”. „Kai rašoma, kad Prunskienė remia kanapes, yra iš piršto išlaužtas dalykas”, – LŽ teigė ministrė.

Pasak Prunskienės, kadangi Lietuvoje auginti kanapes apskritai uždrausta, kyla konfliktas su Europos teise, kurį anksčiau ar vėliau teks sureguliuoti. „Žinoma, skubančiųjų nėra daug, nes klausimas gana kontroversiškas. Bet prieš vėją nepapūsi – kas Europos – Europai, tačiau kartu būtina užtikrinti, kad nenukentėtų nacionaliniai interesai”, – sakė ministrė. Taigi į Lietuvos ūkinę erdvę paleidžiant europinės teisės normą, profesorės įsitikinimu, privalome eiti mažiausio pavojaus ir mažiausios rizikos keliu. Tam būtina imtis griežtų prevencijos bei kontrolės priemonių, užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimams bei populistinėms interpretacijoms.

„Europinės teisės perkėlimas ar neperkėlimas – nėra mano kompetencija. Kaip žinote, europinės teisės reikalai yra nediskutuojami”, – pabrėžė ministrė.

Per anksti

Seimo narė Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė įsitikusi, kad legalizuoti Lietuvoje kanapes kol kas per anksti, tam dar nepasirengta. „Kas garantuos, kad banditai, atėję pas ūkininką, neįrems pistoleto į paširdžius ir nepareikalaus, kad šis augintų ir blogąsias – narkotines kanapes?” – klausė parlamentarė. Pasak jos, ūkininkas turi žinoti, kad policininkas bet kada gali patikrinti, ką jis augina. O patikrinti, anot Visockytės, tėra vienas būdas – laboratorinis, nes žvilgsniu neatskirsi, kurios kanapės pluoštinės, kurios – narkotinės. „Būtinas toks kontrolės mechanizmas, kuris garantuotų visišką saugumą”, – įsitikinusi parlamentarė.

Kita vertus, kanapės, anot jos, bus auginamos nederlingose žemėse: „Turiu informacijos, kad tą žemę valdo Kauno „berniukai”. Vadinasi, reikia būti pasirengus viskam”.

Lietuviai vėluoja

Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Algirdas Albertynas mano, kad Lietuva, neskubėdama leisti auginti kanapes, daro klaidą. „Šį klausimą iškėlėme jau prieš porą metų. Kodėl vokiečiams, austrams, prancūzams galima auginti kanapes, o mums ne? Labiausiai išsigandusios narkotikų kontrolės tarnybos, jos sako, kad padaugės darbo. Bet juk tose veislėse, kurias leidžiama auginti, nėra narkotinių medžiagų”, – sakė Albertynas. Pasak jo, blogąsias ir gerąsias veisles vis dėlto galima atskirti iš lapų spalvos. Policininkai turi standartų katalogą ir, atėję į lauką, palygina. „Jei paaiškėja, kad kanapės narkotinės – bauda, kalėjimas ir sunaikinti pasėliai. Bet Europoje tokių dalykų nebūna”, – teigė Albertynas. Keliaudamas po Europos šalis jis sakė matęs, kaip sėkmingai kanapės auginamos Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje. Beje, pastarojoje išvestos kanapių veislės yra labai populiarios.

Europos ūkininkai už kanapes jokių išmokų negauna, tačiau supirkimo kainos gana didelės, tad auginti apsimoka.

Augino visi ūkininkai

Anksčiau Lietuvoje visi ūkininkai augindavo kanapes, kurias naudodavo ir maistui, ir kaip vaistą, ir buityje. „Kai suskausdavo pilvą, mama iš kanapių lapų išvirdavo arbatos ir skausmą kaip ranka nuimdavo”, – prisiminė Albertynas. Anot jo, apie jokius narkotikus tuomet niekas net nežinojo.

Žemės ūkio rūmų atstovas mano, kad dabar, kai linų auginimo verslas bei perdirbimo fabrikai beveik žlugo, galima pagalvoti ir apie kanapes. Iš jų galima gaminti puikią izoliacinę medžiagą, naudoti medicinos, farmacijos, kosmetikos, tekstilės, popieriaus, automobilių pramonėje.

Albertynas mano, kad kanapes Lietuvoje galima būtų pradėti auginti maždaug 2008 ar 2009 metais. „Nemanau, kad šiai kultūrai būtų skiriamas didelis plotas – gal kokie 3-4 tūkstančiai hektarų, nes ūkininkui tai būtų tik papildomos pajamos”, – sakė žemės ūkio specialistas. Pasak jo, ši nelepi kultūra gerose žemėse (Suvalkijoje, Šiaurės Lietuvoje) užauga net iki keturių metrų aukščio.

Dokumentai parengti

Žemės ūkio ministrės nurodymu vasarą buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti sėjamųjų kanapių auginimo, licencijavimo ir kontrolės taisykles. Spalio pabaigoje visi projektai buvo parengti, juos svarstė Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijos, Narkotikų kontrolės departamentas.

Kaip LŽ sakė ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento vyresnioji specialistė Ona Juknevičienė, kad reikalai pajudėtų, savo darbą turi atlikti Seimas – pakeisti Narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, draudžiantį Lietuvos teritorijoje auginti kanapes. Kada tai įvyks, niekas iš pašnekovų prognozuoti nedrįso. Pasak Juknevičienės, ŽŪM pasirengusi – visi teisės aktų projektai dėl legalizavimo parengti, numatyta, kas minėtas kultūras galės auginti, kaip gauti licenciją, kas kontroliuos ir t.t. „Startuoti visada nėra paprasta, juolab kai yra nemažai priešininkų”, – sakė valdininkė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Įkaltis – kanapių laukas"

  1. LP

    kanapes yra zjb , as 100 uz ju auginima

Komentuoti: LP Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.