Nauja aistra – plytos su gyvūnų pėdsakais

Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus renka visokiausias senienas, susijusias su Lietuvos praeitimi. „Aš ne kolekcininkas, aš tik rinkikas”, – kuklinasi jis.

Jo namai pilni įvairiausių senienų – nuo baldų iki vinių. „Praeities pėdsakus, kurie yra mūsų civilizacijos gyvenimo dalis, yra prasmė išsaugoti. Ne visus, suprantama, nes paskęstume šiukšlėse. Be to, senienų rinkimas sukelia daug teigiamų emocijų (kaip grybavimas, žvejyba, kaktusų ar vaikų auginimas), dažnai aplanko atradimo džiaugsmas, – pasakojo Saulius Pilinkus. – Ši aistra prasidėjo dar paauglystėje. Man tada atrodė, kad visi seni daiktai buvo daug patrauklesni, gražesni už tuos, kurie mane supo kasdienybėje. Pavyzdžiui, senas pieno centro „Rūta” butelis pienui buvo neįtikėtino grožio, su įlietais užrašais. Iš Trakų Vokės grafai Tiškevičiai pieną veždavosi savo giminės herbu papuoštuose buteliuose. Man tie buteliai buvo labai gražūs. Ir automobiliai senoviniai buvo gražesni, ir saldainių popierėliai. Daugiausia jų rasdavau bažnyčiose, vargonų balkonuose, grindų plyšiuose. Ištrauki kokį kaunietiškos „Tylkos” ar Šiaulių „Birutės” – neįtikėtinos spalvos, įdomūs piešiniai, scenos”.

Plytos keliaus į Trakus

„Mano surinkti daiktai gali tapti kokių nors muziejinių kolekcijų dalimi”, – sakė S.Pilinkus. Naujausia jo aistra – plytos su gyvūnų kojų įspaudais, jos pagamintos XVI-XVII amžiuje. „Tais laikais plytos buvo gana brangios, tad ir tokių, mūsų akimis žiūrint, brokuotų (su šunų, ožkų, kiaulių, žiurkių kojų įspaudais) niekas neišmesdavo, įmūrydavo į statinius, – susižavėjęs pasakojo S.Pilinkus. – Kaip spėjama, pėdsakai atsirasdavo, kai džiūstant plytoms per jas perbėgdavo aplink nuolat bruzdėdavę gyvūnai. Tokių plytų rinkimas man tapo savotišku žaidimu, kuris gyvenimą padaro įdomesnį. Pamenu, pernai buvau Alšėnų pilyje (Baltarusijoje), tik pamaniau, kad reikėtų čia rasti tokią plytą, ir po keleto minučių radau. Vėliau kitoj piliavietėj netoli Gardino sustojau, ir vėl – plyta. Kai apninka tokia bloga nuotaika, kad norisi kam nors į veidą smogti, nueinu iki remontuojamos Bernardinų vienuolijos, randu gyvūno pėdsaku paženklintą plytą, ir vėl gyvenimas tampa prasmingas!”

Suprantama, plytų daug namuose neprikaupsi. „Jie iš mano šeimos atima gyvybinę erdvę, tad su kitais plytininkais (kurie domisi plytomis su įvairiais užrašais) ketiname vasarą Trakų pilyje surengti parodą, – pasakojo senienų rinkėjas. – Tai apsidžiaugs žmona, kai krūvą plytų iš namų išvešiu”.

Žirmūnuose mėtėsi net karietos

„Augau vadinamuose žemutiniuose Žirmūnuose, Losiovkoj. Pavadinimas kilęs nuo generolo Losiovo, paskutinio Vilniaus komendanto prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kuris šiame rajone turėjo ir savo vasarnamį, ir rezidenciją. Toje Losiovkoje buvo daug medinių namų, o kiekvienoje trobelėje – begalės senienų, mat iki Antrojo pasaulinio karo čia gyveno gana turtingi žmonės. Po karo – mažiau pasiturintys, taigi jie daiktų nemėtė, stengėsi visas senienas panaudoti. Čia buvo galima rasti net karietų, senovinių banknotų, knygų, senų milinių uniformų… – prisimena senienų paieškas S.Pilinkus. – Vėliau, kai žmonės iš tų medinių namelių kėlėsi į daugiabučius namus su šiltu vandeniu, vonia, tualetu, jiems atrodė, kad tokios senienos šviesiuose butuose nederės. Tad viską palikdavo. Ir dabar daug ką palieka. Gyvendamas Žvėryne, apleistuose nameliuose taip pat nemažai senienų randu. Tik dabar ir tokių šiukšlininkų, kaip aš, yra daugiau. Daug kas interjerus dekoruoja tokiomis senienomis”.

Kolekcija – lietuviška

Pasak S.Pilinkaus, didieji kolekcininkai Lietuvoje jau neturi ką veikt. Tik ne jis. „Kadangi aš ne kolekcininkas, o rinkėjas, visko, kas man įdomu, galiu rasti tėvynėje arba aplink ją. Kolekcininkai blaškosi po pasaulį, virtualią erdvę ir taip papildo savo kolekcijas. Žinia, kokią nors plytą su gyvūno pėdsaku galima atvežt ir iš Prancūzijos, bet man tokia plyta iš svetur neįdomi. Visai kas kita tokią plytą rasti Lietuvoje, – sakė S.Pilinkus. – Mane traukia tik tie daiktai, kurie susiję su Lietuvos praeitimi. Jie vertingi ne materialiai, jie svarbūs kaip prisiminimai”.

Senienų rinkėjas nieko neperka, jam įdomius daiktus arba kas nors dovanoja, arba jis pats juos randa. „Perkant surinkti kolekciją per daug paprasta. Renkant svarbus pats atradimo procesas”, – sakė S.Pilinkus. Jo namuose net baldai ir šviestuvai – ne pirkti. Pavyzdžiui, seno žalvarinio šviestuvo dvi lemputės pagamintos 1934 metais. „Ir jos mūsų namuose jau antrus metus šviečia”, – pasakojo senienų rinkėjas.

Vakarai senienų nevertina

„Įsitikinau, kad Vakaruose namų palėpėse beveik jokių senienų rasti neįmanoma. Jei nenaudingas daiktas, vakariečiai išmeta, o į jo vietą perka naują. Ypač tų didžiųjų tautų žmonės, kuriuos istorija mėtė į visas puses, neprisiriša prie daiktų, nekaupia jų. Tik skandinavams svarbu turėti tėvų, senelių ar protėvių daiktų. Lietuvoje taip pat, jei tik turime ką nors gražaus, ką dar galima kelis kartus panaudoti, tai ir naudojame (moterys net gražių stiklainių neišmeta, į juos savo sodo gėrybes sudeda)”, – pasakojo S.Pilinkus. Anot jo, Lietuvoje senienos kainuoja daug brangiau nei Vakaruose. „Reikia tik žinoti, kada ten būna „apsivalymo” akcijos, kai žmonės atsikrato nereikalingų daiktų. Tik pamanykite, 1993 metais Diuseldorfo „blusų” turguje už 50 pfenigų nusipirkau Vermachto karininko portsigarą. Kai Vilniuje parodžiau vienam pažįstamam antikvarinės parduotuvės savininkui, jis negalėjo patikėti, sakė, pas mus kainuotų 300-350 litų, – pasakojo S.Pilinkus. – Visų senų daiktų kaina yra sutartinė – kaip ir daug kas mūsų gyvenime yra sutartiniai dalykai. Pavyzdžiui, jei mums kūrinys patinka, ir turime galimybę, turime atliekamų pinigų, perkam jį už milijonus. Filatelistai už skiautelę popieriaus milijonus moka. Tačiau ir tą daiktą, kuris, atrodo, tik tau įdomus, galima taip pateikti, kad jis bus įdomus ir kitiems, taps objektyvia vertybe. Man labai smagu dalytis žiniomis ir savo atradimais”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.