Apie kritišką padėtį Lietuvos ir Latvijos pasienyje vakar iš pirmų lūpų pagaliau sužinojo ir aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai
Vakar Briuselyje su Europos Komisijos vicepirmininku Guenteriu Verheugenu susitikusi Lietuvos Seimo narių delegacija papasakojo visą tiesą apie milžiniškas vilkikų eiles prie vienos vidinių Europos Sąjungos (ES) sienų ir jose po kelias paras vargstančius kelių valstybių vairuotojus. Kaip LŽ sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, Verheugenas pažadėjo nedelsdamas pradėti aiškintis šį reikalą.
Lietuvos europarlamentarai į spūstis gimtosios šalies pasienyje žiūri kur kas ramiau. Jų nuomone, tai esąs dviejų valstybių reikalas ir painioti į jį ES nėra jokios būtinybės.
Visko nežinojo
Pasak Ažubalio, EK pareigūnas turėjo ne visą informaciją apie vilkikų spūstis pasienyje. Jis manė, kad tai daugiau Latvijos ir Rusijos problema. „Išdėsčiau realią situaciją. Pabrėžiau, kad padėtis, kai eilėse laukia 600 vilkikų, vairuotojai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, yra netoleruotina, nes realių priežasčių, kodėl jie turėtų būti nepraleidžiami per sieną vykti į Rusiją, nėra. Tuo pat metu iš Ventspilio ir Rygos uostų judėjimas Rytų kryptimi vyksta sparčiai. Šiuo atveju labai aiškus vidaus rinkos taisyklių pažeidimas, diskriminuojama ne tik Lietuva, bet ir Lenkija”, – sakė parlamentaras. Pasak Ažubalio, Verheugenui tai buvo naujiena. Jis pažadėjo nedelsdamas duoti nurodymus savo darbuotojams išsiaiškinti situaciją.
Ažubalio nuomone, tyrimas neturėtų ilgai užtrukti, nes EK jau turėjo pasiekti ir Lietuvos susisiekimo ministro laiškas. „Ir parlamentinės, ir vykdomosios valdžios atliekamas darbas tik sustiprina poveikį. Manau, pats laikas Latvijai duoti suprasti, kad tokie žaidimai tikrai neveda prie geresnių santykių ir ne tik su kaimynine valstybe”, – sakė Ažubalis.
Šiek tiek kalbėjosi
LŽ vakar pasidomėjo, kaip vadinamąjį vežėjų skandalą vertina Lietuvos atstovai Europos Parlamente.
Pasak Eugenijaus Gentvilo, jei Lietuva įrodys, kad Latvija savo tyčiniais veiksmais padarė nuostolių Lietuvos vežėjams ir pažeidė Europos teisės aktus, bus pretekstas kreiptis į Europos Teisingumo Teismą bei reikalauti atlyginti nuostolius. „Žinoma, tai būtų negražus precedentas su broliais latviais”, – pripažino Gentvilas. Jis sakė su kolegomis Lietuvos europarlamentarais šiek tiek kalbėjęs apie tai. „Labai gerai, kad į EK kreipėsi Lietuvos Vyriausybė, tai leidžia pradėti tyrimą. Europarlamentarai savo laiškuose tik pateikia informaciją, bet tyrimas nepradedamas”, – paaiškino Gentvilas.
„Keista, kad taip ilgai nėra jokio aiškumo. Informacija prieštaringa, kaimynai išsisukinėja”, – sakė Gintaras Didžiokas. Kartu europarlamentaras teigė, kad šis pasienio konfliktas yra dviejų valstybių reikalas. „Nemanau, kad situacija pasiekė tokį lygį, jog reikėtų aiškintis ES lygmeniu ar įtraukiant trečiąją šalį”, – teigė Didžiokas. Jo nuomone, savo galimybėmis ir teisėmis reikia naudotis protingai ir nepulti į kraštutinumus.
Komisarė nekomentuoja
Panašios nuomonės laikosi ir Margarita Starkevičūtė. Parlamentarės nuomone, padėtis pasienyje su Latvija yra dviejų šalių tarpusavio reikalas, kurio tikrai nespręs ES institucijos. Lietuvos ir Latvijos pasienio problemos – kompleksinės ir atsirado jos ne per vieną dieną. „Priemonių joms sureguliuoti abi valstybės galėjo imtis anksčiau, tuomet ir rezultatai būtų kitokie nei dabar”, – sakė Starkevičiūtė.
O štai už ES biudžetą atsakinga komisarė Dalia Grybauskaitė apskritai negali viešai komentuoti nei savo pastangų, nei galimybių padėti šaliai, atsidūrusiai interesų konflikto zonoje. Neatstovauti ir neginti jokios šalies interesų ją, kaip ir kitus 24 komisarus, įpareigoja Teisingumo teisme duota priesaika.
Vakar pareiškimą dėl padėties Lietuvos ir Latvijos pasienyje pradėjo svarstyti Seimas.