Praėjusią savaitę Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė kartu su kitais EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariais Berlyne su Vokietijos institucijų vadovais aptarė Vokietijos pirmininkavimo ES programos prioritetus. Prioritetų sąraše yra Lietuvai labai aktualių klausimų, todėl šalies institucijos turėtų ieškoti naujų bendradarbiavimo formų su Vokietija.
„Intensyviai bendraudama su vokiečiais, Lietuva gali gerokai pasistūmėti įgyvendinant svarbias mūsų šaliai reformas. Vokietija daug dėmesio skirs konkretiems darbams sprendžiant Lisabonos strategijoje numatytus uždavinius. Siūloma daugiau dėmesio ir paramos skirti mokslo tiriamojo pobūdžio smulkių ir vidutinių įmonių steigimui ir jų veiklos skatinimui. Viena iš esminių Lietuvos atsilikimo inovacijų srityje priežasčių yra silpnas ryšys tarp verslo ir mokslo, šią problemą būtent tokių įmonių plėtra ir padėtų išspręsti, – pažymėjo Margarita Starkevičiūtė.
Kita svarbi Vokietijos pirmininkavimo tema – energetikos politika. Dabar daug diskutuojama apie ES Konkurencijos tarnybos siūlymą atskiriant energetikos objektų nuosavybę padidinti konkurencingumą rinkoje. Kai kurios šalys yra net priėmusios tai reglamentuojančius įstatymus, įsigaliosiančius, kai panašūs teisiniai aktai bus priimti daugumoje ES šalių. Taip pat svarstoma galimybė pripažinti energetikos tinklus bei vamzdynus natūraliomis monopolijomis, kurių valdymas turėtų būti valstybės rankose.
Europarlamentarė sakė, kad šioje srityje Lietuvos institucijos nuveikė labai mažai, stinga informacijos apie šią diskusiją ir Lietuvos spaudoje.
„Šalies energetikos ūkio priklausomybė nuo vieno šeimininko ir su tuo susijusi energetikos kainų diktato galimybė sumažėtų, jei Lietuvos įstatymuose taip pat būtų numatyta, kad perdavimo tinklai ir vamzdynai negali priklausyti tiems patiems šeimininkams kaip elektrinės ir kiti energetikos objektai”, – sakė M.Starkevičiūtė.
Europos parlamento narę nustebino Lietuvos diplomatų pasiūlymai griežtai reikšti savo reikalavimus ES lygmeniu ir siekti, kad jų pozicijai pritartų ir kitos šalys. Pasak jos, tai nekonstruktyvus požiūris, nes jis iš esmės reiškia, kad Lietuva veržiasi pro atviras durys. Vokietijos atstovai jau dabar siūlo daugiau dėmesio skirti vidus rinkos plėtrai ir vieningos pozicijos trečiųjų šalių (taip pat ir Rusijos) atžvilgiu formavimui, o ne ES tarpusavio santykių aiškinimuisi.
Labai dažnai Lietuvos atstovai patys stabdo integracinius procesus, kartais net nesugebėdami pateikti rimtų argumentų. Toks pavyzdys gali būti siūlymas sukurti vieningą įmonių apmokestinimo pelno mokesčiu bazę. Nors Lietuvoje šiuo metu pelno mokestis, palyginti su kitomis ES šalimis yra nedidelis, tačiau jis neskatina investicijų, nes pati apmokestinimo bazė yra plati, dažnai nelabai tinkamai reglamentuota. Tokia mokesčių bazė komplikuoja verslo plėtrą, todėl pasiūlymas sukurti paprastesnę vieningą pelno mokesčio skaičiavimo tvarką yra labai naudingas Lietuvai. Jis galėtų pasitarnauti pritraukiant daugiau investicijų, o taip pat papildant šalies iždą, nes bendrovės neturės galimybių, o ir ekonominių paskatų perkėlinėti pelną iš vienos šalies į kitą.
„Nenuostabu, kad vieningo ES pelno mokesčio bazės sukūrimui didžiosios korporacijos, o taip pat jas aptarnaujančios audito ir konsultacinės bendrovės prieštarauja – jos gali netekti dalies savo pajamų. Juolab neaišku, kodėl Lietuvos Vyriausybės pozicija iš esmės atitinka jų norus”, – kalbėjo europarlamentarė.
Ji taip pat informavo, kad Vokietija per savo pirmininkavimo laikotarpį tikisi priimti pagrindines mokėjimų (SEPA) direktyvos nuostatas, kurioms jau pritarė Europos parlamentas. Mokėjimo kortelės Lietuvoje yra labai paplitusios, tačiau toli gražu ne visi gyventojai žino, kad šių kortelių administravimo sąnaudos labai didelės dėl fragmentuotos ES mokėjimų rinkos. Naujoji direktyva pašalins kliūtis ir sudarys prielaidas vieningos ES mokėjimų rinkos atsiradimui, todėl naudojimasis kortelėmis turėtų atpigti, o taip pat bus galima greičiau ir pigiau pervesti pinigus iš vienos šalies į kitą.