Grakštūs, bet energingi žingsneliai blizgančiu parketu, prakaitu permirkę marškinėliai ir visai kitokia nei darbe draugija vilioja brandžius žmones į šokių klubus
Pomėgis šokti laisvalaikiu dabar, kai žymūs žmonės varžosi dėl vietos šokių dešimtuke, vis populiarėja. Tačiau tai nėra naujas laisvalaikio įvairinimo būdas. Daugybė žmonių po darbo jau ne pirmus metus eina šokti. Kauniečiams, palyginti su vilniečiais, pasisekė. Šokių klubų Kaune yra daug daugiau, o užsiėmimų kainos – gerokai mažesnės.
Laimės valandos
„Tai valandos, kai esu laimingas. Kitu metu apie kažką galvoju, prisimenu, rūpinuosi, o kai šoku, viskas išdulka iš galvos. Darau tai, kas patinka ir nieko daugiau negalvoju”, – paaiškina šokių naudą Vaidotas Ruibys. Jis su savo partnere Vitalija Serapiniene jau dvejus metus du kartus per savaitę ateina į klubo „Šokio stilius” užsiėmimus.
Ateiti į šokių klubą sugalvojo Vaidotas. Vitalija tiesiog buvo užsiminusi, kad norėtų pašokti. Jis galvojo, kad reikia eiti į restoraną ar klubą, bet visai atsitiktinai į rankas pateko reklaminis lankstinukas.
„Dėl laiko stygiaus padarėme pusmečio pertrauką, tai aš labai pasigedau tų pasišokimų. Smagu buvo iškart, nes tango ar fokstroto melodijas buvau pratęs girdėti nuo vaikystės, jos labai patiko mano tėvui. Šokti nelabai mėgau, nes nemokėjau. Dabar, kai išgirstu muziką, kojos iškart kilnotis pradeda. Šokti tapo smagu visur, nes juntu, kad judesių koordinacija kitokia. Tačiau tai nereiškia, kad per valandą trunkantį užsiėmimą klube marškiniai lieka sausi. Prakaitas permerkia lygiai kaip iš pradžių”, – juokiasi V.Ruibys.
„Smagu šokti su žmogumi, su kuriuo sieja daug tų pačių pomėgių, abu esame „prie meno”, turime apie ką pasikalbėti. Šokis, be jokios abejonės, dar labiau suartina. Tai ir atsipalaidavimas, ir sportas, įdomu ir malonu. Kitaip jau būtų sunku dienos rūpesčių atsikratyti”, – sako floristės darbą pasirinkusi Vitalija.
Įdomesnis laisvalaikis ir kitoks bendravimo ratas
„Vaikai užaugo. Likome su vyru dviese. Pradėjome galvoti, kaip įdomiau leisti laisvalaikį. Mėgstame teatrą, koncertus, tačiau ieškojome dar ko nors, padedančio išsiveržti iš vien medikų bendruomenės. Norėjome susipažinti su žmonėmis, su kuriais nesaistytų jokie darbiniai dalykiniai santykiai. Į šokių klubą „Salsamanija” atėjome kaip ir kiti, iš gatvės. Per kelerius metus susikūrė labai maloni bendravimui kompanija, su kai kuriais taip susidraugavome, kad net kartu atostogauti važiuojame. Matyt, į tokius klubus susirenka kažkuo panašūs, išsilavinę žmonės. Fizinis krūvis yra nemenkas, tačiau jis labai malonus. Judi žinodamas, kad mokaisi daryti tai gražiai. Šokti vakarėliuose tapo daug smagiau. Blogiausia, kai kur nors lankaisi be vyro – joks kitas taip šokti, kaip jau esi įpratusi, nemoka”, – sako medicinos mokslų daktarė, gydytoja oftalmatogė Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikos administratorė Rima Boguševičienė.
Jos vyras profesorius chirurgas ir Kauno medicinos universiteto Krūties ligų centro vadovas Algirdas Boguševičius garantuoja, kad šokiai yra puiki antistresinė priemonė. „Kas medžioja, kas žuvį gaudo, o mes ieškojome, kas tiktų abiem. Sporto klubas – gerai, tačiau ten labai nekūrybiškas ir ypač moteriai nuobodus procesas. Pats išmėginau, įsitikinau, kad daugiau laiko praleidžiu pirtyje ir baseine, o ne svarmenis kilodamas. Eiti šokti buvo kompromisinis sprendimas ir kaip visuomet, ten, kur įsikiša moteris, išeina gerai”, – juokiasi A.Boguševičius.
Dabar šeštadieniais, užuot žiūrėję filmus, jie stebi šokių laidą ir pastebi, kad jos dalyviai, suporuoti su profesionalais, labai greitai tobulėja. Sako, kad komisijos vertinimai yra labai švelnūs, šokių klube nurodymų būna daug daugiau.
„Mes pradėjome šokti dar prieš masinį susižavėjimą šokiais. Šokių klubuose susirenka žmonės, kuriems nieko nereikia vieniems iš kitų, sieja tik bendras pomėgis. Iš pradžių atėjome tam, kad išmoktume šokti, o dabar einame dėl kolektyvo”, – pasakoja profesorius, kuris yra ir gerai žinomas buriuotojas. Jis buvo lietuvių jachtoje, kuri 1989 metais perplaukė Atlantą.
„Mes pradėjome šokti, kai sūnui sukako penkeri. Iki tol nelabai galėjome išeiti iš namų. Bet kai tik jau galėjome, tuojau pat išėjome. Norėjome įdomiau leisti laisvalaikį. Eiti į šokių klubą sugalvojo vyras. Vyresnioji dukra mielai ėmėsi globoti devyneriais metais jaunesnį brolį. Ji labai pritarė mūsų naujam pomėgiui, sako, kad gražu, kai šokame. Greitai paaiškėjo, kad ir sūnui šokiai patinka, jis pradėjo juos lankyti nuėjęs į mokyklą. Dabar jis mus kartais net patikrina”, – juokiasi buhalterė Alina Navickienė.
Jos vyras Virgilijus, ekonomistas ir bendrovės direktorius, prisipažįsta, kad po įtemptos dienos kartais aptingsta, kalbina žmoną niekur neiti. „Bet taip būna tik tol, kol išsirengiame, tingulys praeina prie klubo durų.
Atsisveikindamas jau noriu vėl greitai ten sugrįžti. Mūsų vadovė Jurgita yra kur kas daugiau nei šokių mokytoja, ji – kompanijos siela. Vadiname savo klubą pačiu draugiškiausiu Kaune ir tikime, kad taip yra”, – sako vyriškis.
Didžiulis pasirinkimas
Kaune pramoginiai šokiai visuomet buvo populiaresni nei Vilniuje. Prieš kelerius metus mieste veikė per dvidešimt klubų, kuriuose buvo galima mokytis šokti. Beveik visuose jų buvo rengiami kursai brandesnio amžiaus žmonėms. Dabar nebėra tikslesnės apskaitos, bet klubų, kur galima ateiti pašokti po darbo dienos, netrūksta. Telieka rinktis esantį patogiausioje vietoje, siūlantį priimtiniausią grafiką ir kainas.
Beje, pasidomėjus kainomis, Kaune jos visur gana panašios. Pavyzdžiui, Vilijampolėje esančiame šokių klube „Salsamanija”, kuriam vadovauja Jurgita Jakienė, šokėjų pora per mėnesį moka 45-60 litų, priklausomai nuo to, kiek kartų per savaitę nori treniruotis.
Linos Chatkevičiūtės ir Donato Vėželio klubas „Šokio stilius”, kurio rengiami užsiėmimai vyksta Rotušės aikštėje, iš vieno šokėjo ima 50 litų mėnesio mokestį, o treniruotės vyksta du kartus per savaitę. Porai, kurios biudžetas bendras, tai būtų jau šimtas litų.
„Santakos” klube, kurio treniruotes Rūta ir Imantas Brikmaniai rengia J.Gruodžio gatvėje, norintieji gali šokti net keturis kartus per savaitę arba rinktis kelias jiems patogiausias dienas.
Vilniaus šokių klubuose kainos yra didesnės. Tomo Petreikio šokių klube vyresnio amžiaus šokėjai, šokantys savo malonumui, per mėnesį moka po 100 litų. Tiek pat mokės pasirinkęs ir linijinius šokius. Kai kuriuose klubuose tokios treniruotės yra pigesnės.
Vilniečio Aurimo Anužio klube „Salta” per mėnesį šokėjai moka po 70-90 litų, priklausomai kiek kartų, vieną ar du per savaitę treniruojasi. Šio klubo filiale Kaune kaina yra 60 litų vienam asmeniui.
Dažniausiai ateina anksčiau nešokusieji
„Prieš penkerius metus ateidavo šokti daug porų per 30 metų, o dabar klubas vis jaunėja, ateina daugiau studentų”, – sako Aurimas. Grupėje treniruojasi nuo 5 iki 10 porų. Taip yra daugelyje klubų. Tačiau beveik visur galima užsisakyti individualų seansą vienai porai, kuris kainuos 50-60 litų. Juos paprastai renkasi būsimieji jaunavedžiai, tenorintys išmokti valsą.
„Pagrindinis dalykas, dėl ko brandesnio amžiaus žmonės ateina į klubą, noras išmokti šokti. Iš dešimties porų gal vienoje vienas kuris yra mokęsis to vaikystėje ar šokęs liaudies šokius. Būna labai smagu, jei iš keliolikos porų grupės, išmokusios pagrindų, klube lieka 5-6 poros. Mes pretenduojame būti nuolat šokančių ir tarpusavyje bendraujančių žmonių klubas, todėl ne tik treniruojamės, bet ir rengiame šventes, o kas antrą penktadienį – šokių vakarus, kuriuose gali dalyvauti ir kitų klubų šokėjai. Rengiame net 3-4 parų sezono uždarymo stovyklas”, – sako „Salsamanijos” vadovė J.Jakienė.
Jos teigimu, žingsniuoti įvairių šokių žingsneliais niekada anksčiau nesimokę žmonės išmoksta per du užsiėmimų mėnesius. Tačiau šokdami greta kitų, pažengusiųjų toliau, patys supranta, kad tai dar nėra šokis. Šokti pradedama maždaug po 4 mėnesių, o tobulėti ir mėgautis vis sudėtingesniu ir grakštesniu šokiu galima metų metais. Tokie šokėjai sudaro kiekvieno klubo branduolį. Tomo Petreikio klube įžanginiu pavadintas šokių kursas trunka 7 savaites.
Ne bėda, jei entuziazmą šokiams pajutęs asmuo neturi partnerio. Jam pasiūlys „Solo latino” arba vadinamuosius linijinius šokius. Tai reiškia, kad galima šokti vienam, šokėjai susirikiuoja eile. Taip mokomasi ne tik madingų šiuolaikinių šokių, bet ir tapusių klasika.
Šį šokių variantą dažniausiai renkasi moterys. Vyrai, neturintys šokių partnerės, žaibiškai susiranda ją bet kuriame klube. Galima pasirūpinti ir iš anksto. Kai kurie klubai savo interneto svetainėse turi specialią tam skirtą rubriką. Tačiau išties kur kas dažniau šoka poromis tie, kurie kartu ir ateina į užsiėmimus.