Nuo NATO apgulties – į Lietuvą

Prieš gynybos Aljanso vadovų susitikimą masiškai savo miestą paliekantys rygiečiai užplūdo mūsų pajūrį

Pastarąsias tris dienas Palangoje gerokai dažniau nei įprastai skamba latvių kalba. Mūsų šalies pajūrio kurortuose ilsisi tūkstančiai rygiečių. Pasinaudoję net trimis papildomomis poilsio dienomis kaimynai laisvalaikiui pasirinko Lietuvą.

„Kol kas negaliu pateikti konkrečių skaičių, tačiau šį savaitgalį daugelis kurorto viešbučių buvo užpildyti. Svarstėme, kas tai lėmė? Iš pradžių manėme, kad geras oras, tačiau dabar aiškėja, kad latvius į kurortą atvijo galimi nepatogumai Rygoje NATO viršūnių susitikimo metu”, – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Gintautas Rekašius.

Išvyks šiandien ar rytoj

Palangoje latviai apsigyveno daugelyje kurorto viešbučių. Išvykti jie ketina šiandien arba rytoj vakare. „Pirmą kartą laisvadieniai kaimyninėje šalyje turi įtakos Palangos viešbučių užpildymui”, – pastebėjo Palangos turizmo informacijos centro atstovė Kristina Gavutienė.

Palangos viešbučių atstovai sako, kad kai kurios poros nemažai laiko praleidžia kambariuose. „Matyt, mėgaujasi vienas kitu, galbūt tinginiauja”, – sakė „Alka” atstovė Akvilė Bertašiūtė. Latviai apsigyveno keliuose šio viešbučio kambariuose.

Viešbučio „Medūza” atstovė informavo, kad latviai pas juos užsibus iki trečiadienio. „Jie žino, kad Lietuvoje neras egzotikos, tačiau čia vis tiek tikisi patirti ką nors naujo”, – kodėl latviai, užuot ilsėjęsi savo šalies kurortuose, renkasi Palangą, sakė G.Rekašius.

Vilioja pigesnės pramogos

Savaitgalį Palangoje su drauge praleidęs Martinas Saičiukas „Kauno dienai” sakė Lietuvos pajūrį pasirinkęs dėl kelių priežasčių. „Nereikia toli važiuoti. Be to, mus tenkina paslaugų kainos. Viešbučiai ir maitinimas kiek pigesni nei Rygoje ar Jūrmaloje”, – sakė vyras. Jis Palangoje pasigedo naktinių pramogų. „Kita vertus, norėjosi pailsėti. Kitoje šalyje visuomet lengviau atsiriboti nuo rūpesčių”, – sakė latvis.

Jis, kaip ir kiti Lietuvos pajūryje apsilankę kaimynai, pripažino į Lietuvą atvykę dėl Rygoje prasidėjusio NATO viršūnių susitikimo. „Buvo abejojančiųjų, ar verta skelbti tris poilsio dienas. Verslininkai klausia, kas atlygins jų patirimus nuostolius, tačiau turime suprasti, kad tokie susitikimai formuoja palankų Latvijos, regiono lyderės, įvaizdį pasaulyje”, – mano M.Saičiukas.

Pastaruoju metu į Palangą atvyksta vis daugiau baltarusių, skandinavų, rusų. „Bet šiomis dienomis barmenams tenka kalbėti latviškai”, – šypsojosi G.Rekašius. Anot jo, latvių laisvalaikio pomėgiai – niekuo neišsiskiriantys. Jaunimas linkęs linksmintis naktiniuose klubuose, užsuka į kazino, vyresni žmonės renkasi ramesnį poilsį – vandens procedūras ir pasivaikščiojimus pajūriu.

„Daugelis kaimyninės šalies turistų gerokai mandagesni nei lietuviai. Mūsų centre jie gauna ir visą informaciją, įdomias vietas lanko savarankiškai. Domina muziejai ir, be abejonės, Klaipėdos „Akropolis”, – juokėsi Turizmo informacijos centro atstovė K.Gavutienė.

Jūrų muziejuje – latvių spūstys

Kiti latviai renkasi aktyvų poilsį. Užuot ilsėjęsi Palangoje, jie laiką leido Klaipėdoje. Kaimynai šeštadienį ir sekmadienį užplūdo Lietuvos jūrų muziejų. Daugelis jų aplankė ekspozicijas, delfinariumą.

„Prieš savaitgalį laukėme gerokai daugiau latvių. Dešimtys skambino, teiravosi, ar dirbsime. Klausė patarimo, kuriuos užsisakyti viešbučius, kokius muziejus aplankyti”, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkė-edukologė Loreta Rimkienė.

Latviai šį savaitgalį sudarė beveik pusę visų muziejaus lankytojų. „Daugeliui muziejus paliko gerą įspūdį. Jie sakė nesigailį, kad ilgesnį savaitgalį nusprendė praleisti Lietuvoje”, – pastebėjo Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoja. Anot jos, vien sekmadienį Lietuvos jūrų muziejuje apsilankė daugiau nei 500 latvių, daugiausia jaunos šeimos su vaikais.

Moteris ne kartą išgirdo kaimynų patikinimą, kad į Lietuvą juos atviliojo kainos ir galimi nepatogumai Rygoje.

Smiltynės perkėloje perkelta gerokai daugiau automobilių su latviškais numeriais. Rygiečiai aplankė Kuršių neriją.

Teigiama, kad latvių į mūsų šalį galėjo atvykti ir daugiau, tačiau kai kuriuos esą atbaidė paskelbta informacija apie krovininių automobilių eiles šalių pasienyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.