Kauno valdžia norėtų sutvarkyti reprezentacinės pėsčiųjų gatvės statinių fasadus, tačiau apie tam reikalingus milijonus kol kas nelinkusi kalbėti
Savivaldybės vadovai ir architektai vakar sukvietę Laisvės alėjos pastatų savininkus bandė įtikinti, kad fasadų remontas yra bendras rūpestis.
„Inicijuosiu miesto Tarybos sprendimą. Fasadams remontuoti sieksime panaudoti tiek Savivaldybės, tiek privačias lėšas. Taip pat siekiame, kad Laisvės alėjai būtų suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas.
Tačiau pirmiausia turime inventorizuoti dabartinę fasadų būklę ir tada galėsime kalbėti apie reikalingą sumą”, – tikino Kauno meras Arvydas Garbaravičius.
Gyventojai mokėti nenusiteikę?
Į vakarykštį susitikimą su Kauno vadovais susirinkę kelios dešimtys Laisvės alėjos gyventojų neslėpė, kad nėra nusiteikę investuoti į fasadų remontą.
„Už buto šildymą tenka mokėti didžiulius mokesčius. Teiginiai, kad gyventojai turėtų prisidėti tvarkant fasadus, skamba kaip iš fantastikos srities”, – sakė Laisvės alėjos 51-ojo namo gyventoja.
Jai pritarė ir kiti, daugiausiai vyresniojo amžiaus, susirinkime dalyvavę kauniečiai. Jie taip pat užsiminė ir apie katastrofišką Laisvės alėjos kiemų būklę.
Tuo tarpu verslininkas Rimantas Meška atkreipė dėmesį, kad kompleksiškai remontuodami pastatus savininkai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.
„Kompleksiškai tvarkyti visus Laisvės alėjos fasadus – gera iniciatyva. Tačiau ilgai užtrunka, kol valdiškose įstaigose derinami reikalingi dokumentai.
Mums labai padėtų, jeigu būtų leista kartu rengti ir detalųjį planą, ir projektuoti”, – teigė verslininkas.
Pateikė sostinės pavyzdį
Preliminariais apskaičiavimais, iš 112 Laisvės alėjoje esančių pastatų – 57-ių fasadus būtina remontuoti. Pasak Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus, remonto mastai paaiškės, kai bus atlikti tyrimai.
„Vilniuje buvo sukurtas precedentas. Sostinėje fasadų remontu rūpinosi specialiai įsteigta Senamiesčio atgaivinimo agentūra. Savivaldybė skyrė nuo 20 iki 50 procentų reikalingų lėšų. Manau, kad panašiai turėtume elgtis ir Kaune”, – sakė S.Lukošius.
Pasak profesoriaus Algimanto Miškinio, pastatų fasadai yra savitas Laisvės alėjos veidas. „Namai čia buvo statomi nuo 19 amžiaus vidurio. Alėjoje yra įvairių epochų pastatų, kurių ir dabartinė būklė – nevienoda.
Savivaldybės dialogas su gyventojais yra būtinas. Taip pat reikėtų parengti programą, kurioje būtų kalbama ne tik apie estetiką, bet ir apie finansavimą, ir apie įgyvendinimo trukmę”, – teigė A.Miškinis. Jo nuomone, kai kuriuose pastatuose gali tekti imtis ir radikalių priemonių – nugriauti savavališkai sukurtas detales.
Chaotiškas vaizdelis
Savivaldybės architektai atkreipė dėmesį, kad iki šiol Laisvės alėjos pastatai buvo tvarkomi gana chaotiškai: nesuderintos spalvos ir pan. „Iš tiesų vyrauja tendencija, kad remontuojamos tik atskiros pastatų dalys”, – sakė architektas Stasys Pūtvis.
Specialistų teigimu, prieš remontuojant fasadus, būtina įrengti naujus latakus, lietvamzdžius. Taip pat kuo greičiau derėtų sutvarkyti avarinės būklės balkonus.
„Visi matome, kad Laisvės alėjos pastatai – apverktinos būklės. Galbūt pačių akys to jau ir nepastebi, tačiau svečiai iškart pamato. Šią problemą bus nelengva išspręsti. Be to, tam reikalingos ir didžiulės investicijos. Daug kas priklausys ir nuo pastatų savininkų entuziazmo”, – teigė Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis.
Pagal dabar galiojančias normas pastatų fasadais privalo rūpintis jų savininkai. Tačiau šis reikalavimas dažniausiai ignoruojamas. Apie jį prisimenama nukritus balkonui ar tinko gabalui.