Miško eglaites išstumia plantacijų augintinės

Pirkėjų akys krypsta į specialiai žiemos šventėms užaugintas putlias eglaites, o ne į liesas natūralaus miško žaliaskares

Dirbtinės eglutės neįstengė išstumti natūralių, kvapniųjų Kalėdų puošmenų, bet vis rečiau pirkėjams pateikiamos iš natūralaus miško atvežtos eglaitės. Dauguma jų užauginamos specialiose plantacijose.

Atėjo laikas atlikti šventinę misiją

Pakaunėje veikiantis Raudondvario medelynas jau praėjusią savaitę atidarė kalėdinių eglučių prekybos sezoną. Jas pirko ne tik kauniečiai, bet ir klaipėdiečiai verslininkai. Kauno regione kalėdines eglutes taip pat augina Girionyse esantis Dubravos medelynas, kuris irgi jau pradėjo prekiauti šventiniais medžiais – čia sulaukiama klientų iš visos Lietuvos, taip pat ir sostinės. Tiesa, miškininkai nepataria skubėti pirkti kirstų paprastųjų eglių, nes jos gali pradėti mesti spyglius nesulaukusios švenčių.

Kauno miškų urėdijos vadovas Juozas Jermalavičius teigia, jog dauguma parduodamų žaliaskarių yra auginamos plantacijose, o girininkijų miškuose užaugusios eglės tenkina tik vietinių žmonių poreikius. Raudondvario medelynas specialiai žiemos šventėms skirtas eglutes pradėjo auginti maždaug prieš 15 metų.

„Poreikis tikrai didelis, nes ne visi myli dirbtinę eglutę. Tiesa, kai kurie mieliau puošia dirbtines ir taip išvengia byrančių spyglių. Sidabrinės, serbinės, kanadinės elgutės iki Trijų karalių spyglių tikrai nenumeta”, – aiškino J.Jermalavičius.

Raudondvario medelynas eglaičių sodinukams kiekvienais metais skiria keletą hektarų žemės. Jie sodinami tankiau nei miške, po vieną medelį į kvadratinį metrą. Tam, kad medeliai būtų dailesni, jie šiek tiek formuojami.

Dubravos medelyno viršininko pavaduotojos Aldonos Rimienės teigimu, pas juos paprastosios eglaitės buvo auginamos ir sovietmečiu, vėliau pradėtos auginti sidabrinės eglės, kėniai. O per pastaruosius 10 metų išpopuliarėjo šventiniai medeliai vazonuose, neseniai pradėtos vazonuose pardavinėti ir paprastosios eglaitės.

Kainą diktuoja dydis

Didiesiems prekybos centrams Raudondvario medelynas eglučių netiekia. „Jie nori prekiauti neprisiimdami jokios rizikos. Iš jų girdime: „Jeigu parduosim, pinigus po kurio laiko grąžinsim. Jei neparduosim – pasiimsite neparduotas egles atgal”. Mums toks biznis nepriimtinas”, – komentavo J.Jermalavičius.

Raudondvario medelyne 0,5 – 1 metro aukščio paprastoji nukirsta eglutė šiais metais kainuos 5 litus, iki 1,5 metro – 8, iki 2 metrų – 12, iki 3 metrų – 20 litų. Vazonuose pasodinti kalėdiniai medeliai brangesni. Iki 0,6 metro aukščio kainuoja 15, iki 1 metro – 30, iki 1,5 metro – 45, iki 2 metrų – 70 litų.

Tuo tarpu Dubravos medelynas šiais metais „Senukų” ir „VP Market” prekybos centrams parduos 3 tūkst. medelių. Perkant tiesiogiai medelyne, kirstos paprastosios eglutės kainuoja nuo 6 iki 30 litų, vazonuose – nuo 8,5 iki 36 litų.

„VP Market” prekybos centruose jau pasirodė pirmosios natūralios eglaitės vazonuose, užaugintos Dubravos medelyne. 0,6-1,2 metro aukščio eglutės kaina – nuo 18 iki 30 litų. Nukirstos eglutės šio prekybos tinklo centruose pasirodys kitos savaitės pabaigoje. Jos, pasak „VP Market” atstovų, atkeliaus iš Danijos. Priklausomai nuo dydžio, žaliaskarės kainuos nuo 35 iki 100 litų. Labiausiai perkamos 1,5 iki 1,75 metro aukščio eglės, kurios telpa bute.

Prekeivių mažėja

Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyrius planuoja leisti prekybą eglutėmis nuo gruodžio 11 dienos. Norintiesiems prekiauti valstybinėje žemėje, leidimai kainuoja 50 litų. Prekybai privačioje teritorijoje leidimai taip pat reikalingi, bet nieko nekainuoja.

Praėjusiais metais Kauno miesto savivaldybė iš viso išdavė 28 leidimus ir uždirbo 500 litų. Tai yra gerokai mažiau nei anksčiau. Licencijų ir paslaugų skyriaus vyr. specialistė Violeta Prokopienė spėja, jog eglaičių prekybą lauke pradėjo nukonkuruoti prekybos centruose parduodamos žaliaskarės.

Miško vagys – uždarbiautojai

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo pričiupta daugiau kaip 100 nelegalių eglaičių kirtėjų. Dauguma jų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo Artūro Balčiaus duomenimis, buvo pavieniai asmenys, kurie nukirtę kelias eglaites mėgino uždirbti vieną kitą litą. Beje, miške genėti eglių šakas taip pat draudžiama.

„Mes jų visų tikrai neišgaudysime, tai žmonių sąmoningumo reikalas”, – reziumavo A.Balčius. Aplinkos apsaugos inspekcijos atstovas teigia, jog savavališkas eglaičių kirtimas nėra masinis reiškinys. Miestiečiui pigiau nusipirkti eglutę, nei specialiai važiuoti jos į mišką, o kaimo žmogui – atvirkščiai. Jei tai jo nuosavas miškas, jis turi teisę tai daryti.

Vis tik artėjant Kalėdoms, kaip teigia A.Balčius, prasidės tradiciniai reidai: bus tikrinama, ar parduodamos eglaitės yra nukirstos legaliai, prie įvažų į miestus bus gaudomi nelegaliai eglaites nukirtę asmenys. Už savavališką eglaitės nukirtimą jaunuolyne gresia bauda nuo 50 iki 100 litų, o už didesnių medžių naikinimą – nuo 200 iki 400 litų.

Tradicija jauna

Gamtininkas, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius pasakoja, kad eglaičių puošimo tradicijai Lietuvoje nėra nė 100 metų.

„Pirmiausia ji atėjo į dvarus. Apie 1920-uosius paprasti žmonės eglaičių namuose dar nepuošė. Šis vokiečių pamėgtas Kalėdų atributas į lietuvių šeimas atkeliavo kiek vėliau”, – pasakojo gamtininkas. Tiesa, vokiečiai puošia ne eglutes, o kėnį, šių medelių dabar parduodama ir pas mus.

S.Paltanavičius nemano, kad turėtume atsisakyti natūralių eglaičių tradicijos dėl tariamo miško naikinimo.

„Nematau nieko blogo, jeigu viskas daroma tvarkingai. Kasmet, kertant arba retinant mišką, prarandama begalės eglučių. Pats miškas pasėja šimtus tūkstančių kartų daugiau eglučių, negu jų gali užaugti. Be to, miškas nori nenori turi būti išvalytas po elektros linijomis. Kas dveji treji metai čia drąsiai galima kirsti eglutes ir parduoti žmonėms. Tai turi daryti patys miškininkai”, – akcentavo gamtininkas.

S.Paltanavičiaus įsitikinimu, daug didesnę nepagarbą medžiui žmonės parodo pirkdami ir nuvytindami vazone pasodintą kalėdinį medį. Pasak specialistų, jį galima laikyti lauke, šiuo metu dar galima persodinti jį į žemę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.