Rygos susitikime NATO vadovai turėtų aptarti ir Aljanso plėtros klausimą
Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius siekia, kad Rygoje šiandien prasidedančio Aljanso viršūnių susitikimo galutiniame komunikate būtų išreikšta parama narystės šioje organizacijoje siekiančioms valstybėms. Kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi NATO lyderių forume kaimyninėje valstybėje dalyvausiantis ambasadorius interviu „Kauno dienai” sakė, kad Rygos susitikimas skiriamas prieš porą metų išsiplėtusio Aljanso atsakymams į šiuolaikinio pasaulio iššūkius.
Peržiūrės politinę ir gynybos strategiją
– Apie ką bus kalbama šiame NATO viršūnių susitikime, kokiems klausimams aptarti jis yra skiriamas?
– Po paskutiniosios NATO plėtros, įvykusios 2004 metais, kai į Aljansą įstojo septynios naujos narės, tarp jų ir Lietuva, šiame aukščiausiojo lygio susitikime bus aptariami išsiplėtusios organizacijos vidiniai klausimai. Bus kalbama apie NATO transformaciją besikeičiančiame pasaulyje, apie politinę ir gynybinę Aljanso kaitą.
Tokių klausimų yra labai daug. Pavyzdžiui, kaip NATO turėtų bendradarbiauti su savo partnerėmis, kurios įeina į Euroatlantinę partnerystės tarybą. Tų partnerių yra dvi dešimtys, jie visi labai skirtingi. Yra tokių šalių, kurios siekia įstoti į Aljansą, yra glaudžiai bendradarbiaujančių, bet neketinančių tapti NATO narėmis, yra šalių, kurios prieštarauja organizacijos plėtrai, pavyzdžiui, Rusija. Euroatlantinėje partnerystės taryboje yra ir valstybių, dėl kurių demokratiškumo kyla didelių abejonių, tarkim, Baltarusija. Pati NATO turi apsispręsti, kaip su visomis šiomis labai skirtingomis partnerėmis toliau bendrauti, užtikrinant stabilumą ir kovojant su tarptautiniu terorizmu.
Rygos susitikime daug dėmesio bus skirta šiuo metu bene svarbiausiai NATO operacijai, vykdomai Afganistane. Susirinkę valstybių vadovai aptars, kaip toliau turi būti įgyvendinama ši misija.
Tarp klausimų, susijusių su Aljanso gynybiniais pajėgumais, yra ir vadinamųjų Visuotinių politinių gairių priėmimas. Šiose gairėse turėtų būti konkrečiai surašyta, kaip dešimties-penkiolikos metų perspektyvoje turėtų būti vystomos gynybinės pajėgos, nustatyti tam tikri kriterijai, kuriuos turės įgyvendinti Aljansas, atsiliepdamas į šiuolaikinius gynybinius iššūkius ir poreikius. Pavyzdžiui, tose gairėse turėtų būti nustatyta, kad itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas mobilioms, lengvai perdislokuojamoms pajėgoms sukurti, nes būtent to reikalauja šiuolaikiniai kariniai iššūkiai.
Beveik neabejoju, kad Rygos susitikime bus keliamas ir dabar ypač aktualus energetinio saugumo klausimas.
Plėtros perspektyvų dar teks palaukti
– Rygos forumas nėra vadinamas NATO plėtros susitikimu, bet galbūt kokiu nors būdu tas klausimas bus nagrinėjamas?
– Naujos NATO plėtros klausimo Rygos susitikime formaliai nėra, tačiau neabejoju, kad jis iškils dalyvių pokalbių prie apskritojo stalo metu. Galutiniame susitikimo komunikate turėtų būti įvertinta, kaip Narystės veiksmų planą vykdo Albanija, Kroatija ir Makedonija.
– Ar gali būti, kad jos bus pakviestos į Aljansą 2008 metais įvyksiančiame eiliniame NATO viršūnių susitikime?
– Rygoje to dar niekas oficialiai nepasakys, bet vis dėlto gali būti, kad kitas aukščiausiojo lygio susitikimas, įvyksiantis po poros metų, jau galės būti vadinamas plėtros susitikimu ir Aljansas išsiplės nuo dabartinių 26 valstybių iki 27, 28 ar net 29, priklausomai nuo to, kaip Albanijai, Kroatijai ir Makedonijai seksis vykdyti Narystės veiksmų planą.
– O kaip su Lietuvos proteguojamų Ukrainos ir Gruzijos narystės NATO perspektyvomis?
– Dedame pastangas, kad NATO viršūnių susitikimo Rygoje galutiniame komunikate būtų kaip nors pažymėta Aljanso atvirų durų politika turinčių noro įstoti į NATO valstybių atžvilgiu. Su Ukraina ir Gruzija šiuo metu vyksta vadinamasis NATO intensyvusis dialogas, kuris yra paskutinis formalus žingsnis iki Narystės veiksmų plano. Savo ruožtu šio plano priėmimas ir įgyvendinimas reiškia paskutinę stadiją prieš valstybės įstojimą į Aljansą. Rygos susitikime nebus priimta sprendimų dėl Narystės veiksmų plano Ukrainai arba Gruzijai patvirtinimo, tačiau gali būti žengtas žingsnis jo link. Nuo pačių šių valstybių priklausys, kaip greitai toks planas bus parengtas, patvirtintas ir paskui įgyvendinamas. Kalbėti apie konkretesnes datas kol kas anksti.
Esame giriami už dalyvavimą misijoje Afganistane
– Lietuvai aktualu, kokie sprendimai galimi NATO operacijos Afganistane klausimu? Ar Aljanso koridoriuose dar nesame kaip nors peikiami, kad galbūt per mažai darome Goro provincijoje, už kurios atkūrimą Lietuva yra atsakinga?
– Nesame peikiami. Sakyčiau, atvirkščiai, tiek daug komplimentų prisiklausau, kai kurie jų galbūt net sakomi avansu. Mes giriami už tai, kad, būdami bendros komandos – NATO – nariais, esame prisiėmę atsakomybę už vienos Afganistano provincijos atkūrimo grupę. Dabar tik turime patys vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, skirti pakankamai dėmesio ir lėšų tam, kad ir toliau galėtume vadintis garbingais komandos nariais.
O Rygos susitikime Afganistano klausimu bus diskutuojama apie tai, kaip efektyviau vykdyti šią misiją. Juk NATO jau yra prisiėmusi atsakomybę už visą Afganistano teritoriją. Žadama aptarti, kaip atskirų provincijų atkūrimo grupės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje, siekdamos efektyviausio rezultato.
– Pastebima, kad diskusijose vis iškyla NATO sąjungininkių nesutarimų. Yra vadinamoji amerikietiškoji Aljanso veiklos linija, kurią remia naujosios NATO narės, ir visiškai kitoks „senosios Europos” požiūris į organizacijos ateitį ir veiklos būdus. Ar Rygos susitikime tie nesutarimai gali būti išspręsti, ar jie tik pagilės?
– Kai kurių nesutarimų iškyla todėl, kad Aljansas yra toks didelis ir vienijantis demokratiškas valstybes. Diskusijos, kuriose randama kompromisinė tiesa, tik stiprina šią skaidriai veikiančią organizaciją. Aukščiausiojo lygio susitikimai yra skirti diskusijoms, debatams ir sprendimams priimti. Rygos susitikimas netaps išimtimi šiuo atžvilgiu. Bus pasidalyta nuomonėmis, bus ieškoma geriausių sprendimų.