Ties Lietuvos ir Latvijos siena įstrigusių vairuotojų kantrybė vis labiau senka
Vakar pasienio punktuose stovėjusių maždaug septynių šimtų vilkikų vairuotojai negailėjo kandžių replikų ne tik kaimynams latviams, bet ir Lietuvos valdžiai, kuri, anot vežėjų, skelbia pagražintus pareiškimus. Neapsikentusi pasienyje nė kiek neslūgstančios netvarkos, Lietuva vakar oficialiai informavo Europos Komisiją apie Latvijos valdžios dirbtinai keliamas kliūtis bei sudaromas diskriminacines sąlygas mūsų šalies vežėjams.
Nėra nei palapinių, nei vandens
Vakar „Kauno dienos” žurnalistams lankantis Zarasų rajone esančiame Smėlynės pasienio kontrolės punkte, apie dešimt kilometrų nusidriekusioje eilėje stovėjusių vilkikų vairuotojai vos tramdė pyktį. Vyriškių veiduose buvo akivaizdžiai matyti nuovargis, išsekimas ir kiekvieną akimirką vis labiau aštrėjanti pagieža bei susierzinimas.
Daugelis jų prisipažino neturėję kada sumerkti akių, nes kiekvieną akimirką tikisi, kad eilė pajudės ir teks bent truputį pavažiuoti pirmyn.
„Jei tik atsirastų didesnis tarpas, į jį tuoj pat užlystų koks nors įžūlus vairuotojas. Paprastai tai būna lenkai, – kalbėjo vienas vairuotojų Antanas Malinovskis. – Sėdime visąlaik ir budime, kada galėsime bent kiek pajudėti, tad miegoti tikrai nebuvo kada. Iš Vilniaus į Maskvą ir atgal spėdavome suvažinėti per savaitę, o dabar kelionė užtruks kone du kartus ilgiau”.
Nors teigiama, neva praėjusią savaitę, trijuose rajonuose paskelbus ekstremalią situaciją, imtasi įrenginėti šildomas palapines, tiekti maistą bei vandenį, vakar Smėlynėje nieko panašaus nebuvo matyti. Vieninteliai vairuotojams skirti patogumai – kas kelis kilometrus išdėstyti biotualetai bei greta jų įrengti šiukšlių konteineriai. Visi iki vieno kalbinti vairuotojai, paklausti apie galimybę išsimaudyti, pasakojo, kad prausiasi tik savo pačių atsivežtu arba pakelės sodybose iš šulinių pasisemtu vandeniu.
Tiesa, maisto vairuotojai gali nusipirkti, mat vienos pakelės užeigos šeimininkai nuo praėjusio antradienio lengvuoju automobiliu vežiojo cepelinus, dešreles ir šašlykus: „Vairuotojai yra mūsų dažniausi lankytojai, todėl negalime jų palikti tokioje bėdoje. Kadangi dabar jie neturi galimybės atvykti į mūsų užeigą, maistą pristatome patys ir netgi kur kas pigiau. Prekiaujame beveik už savikainą, o kai kuriuos maitiname ir nemokamai arba duodame dvigubas porcijas, nes vyriškiai skundžiasi, kad dėl netikėtų prastovų išleido visus pinigus ir nebeturi už ką pavalgyti”. Patys vairuotojai, grįžtantys į Rusiją ar Latviją, skundėsi beveik neturintys ką valgyti, todėl kolegos su jais pasidalija paskutinius maisto likučius. Kai kuriems jų maisto bei medikamentų iš Latvijos atvežė susirūpinę artimieji, taip pat smarkiai pykę ant savo šalies valdžios.
Vakar pavakarę Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai pristatė apie pusšešto šimto porcijų kareiviškos košės Smėlynės ir Obelių pasienio kontrolės punktuose įstrigusiems vairuotojams.
Spūstis dar didesnė, nei skelbiama
„Stovime čia nuo penktadienio. Greitai išmuš ta valanda, kai skaičiuosime jau trečią parą. Visa tai galima pavadinti tik absoliučiu absurdu ir mūsų žeminimu. Velniop tą Europos Sąjungą, jei ji mums nieko gero neduoda, o tik verčia šitaip vargti, – kalbėjo vienas prie pat įvažiavimo į Smėlynės pasienio kontrolės punktą stovėjusio vilkiko vairuotojas, kuriam įkandin pašaipiai replikavo ir kolegos iš Rusijos. – Kam jums ta Europos Sąjunga, jei leidžia, kad latviai iš jūsų juoktųsi ir nesugeba įvesti tvarkos”.
Nors vakar kone visą dieną buvo teigiama, esą ties Smėlynės pasienio kontrolės punktu išsirikiavusi apie pusketvirto šimto vilkikų kolona, važiuojant pro šalį ir skaičiuojant kiekvieną sunkiasvorę transporto priemonę iš tiesų jų buvo mažiausiai šimtu daugiau. Juolab kad vien tik iki Zarasų nusidriekusi eilė siekė apie septynis kilometrus ir kaskart vis ilgėjo. Tuo tarpu už Zarasų iki pat Smėlynės pasienio kontrolės punkto vedančioje trijų kilometrų atkarpoje pakelės taip pat buvo sausakimšos vilkikų.
Iš Belgijos į Maskvą krovinį gabenantis vilnietis vairuotojas Raimundas Budrys pasakojo į Lietuvos ir Latvijos pasienį atvykęs penktadienį ryte, tad vakar jau skaičiavo trečią laukimo parą. Vyriškis susiklosčiusią situaciją pavadino dviem žodžiais: „Latvių išsidirbinėjimas”.
Pasak vairuotojo, sklando kalbos, kad Rygos uoste šiuo metu yra labai daug laivų, kurie atplukdė Maskvai skirtus krovinius. Kai kurie jų netgi negali įplaukti į uostą, todėl laukdami savo eilės dreifuoja Baltijos jūroje.
„Latvijos valdžia tyčia sustabdė įvažiavimą iš Lietuvos, kad Rygoje krovinius pasikraunantys anos šalies vežėjai galėtų netrukdomi vykti į Rusiją. Mūsų sąskaita jie kerta Latvijos ir Rusijos sieną nelaukdami ilgose eilėse. Priversdami mus čia stovėti Latvijos vadovai proteguoja savus vežėjus. Juk artėjant didžiosioms metų šventėms krovinių pervežimo kainos gerokai pakyla, o kalbos apie liūčių paplautus ir pažliugusius kelius tėra visiškas blefas”, – kalbėjo R.Budrys.
Kiti prie savo automobilių stoviniavę vyriškiai svaidė replikas, esą Latvijos atstovai meluoja, kad transporto srautas pasienyje sustabdytas dėl Rygoje vyksiančio NATO viršūnių pasitarimo: „Juk Vilniuje lankėsi Anglijos karalienė, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, bet nė vienu iš šių atvejų nebuvo uždarytas eismas sostinėje ar visoje šalyje”.
Valdžios pareiškimai pagražinti
Visiška netiesa vairuotojai vadino ir Lietuvos valdžios atstovų pareiškimus, esą derybose su kaimyninės šalies valdininkais jie pasiekė, kad vilkikų srautas pro pasienio kontrolės punktus pajudėtų greičiau. Būrelis vyriškių dievagojosi, kad Smėlynėje per valandą praleidžiama ne daugiau kaip po tris vilkikus per valandą. Vyriškiai netgi demonstravo tachografų parodymus, kuriuose matyti, kad jie sunkvežimiais pajudėdavo tik kas kelias valandas. Vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio teiginį, esą latviai kas tris minutes praleidžia po vieną mašiną, vyriškiai sutiko garsiu juoku: „Pasižiūrėkite, mes čia stoviniuojame jau pusvalandį, o automobiliai nepajudėjo nė per žingsnį. Jei čia praleidinėtų mus tokiais tempais, tai jau seniai būtumėme Maskvoje. Galėtų valdžios vyrai atvažiuoti ir pasėdėti kartu su mumis, tai nereikėtų kalbėti ir tokių nebūtų dalykų”.
R.Budrys sakė jau prieš atvažiuodamas į pasienį žinojęs apie pašlijusį sunkiasvorio transporto judėjimą Lietuvos pasienyje su Latvija, todėl jis išvykdamas iš namų pasirūpino kur kas gausesnėmis maisto atsargomis ir kiek didesniu nei įprastai vandens kiekiu.
Tris paras nuobodų ir itin varginantį laukimą priversti kęsti vairuotojai pasakojo laiką leidžiantys įvairiai: vieni jų susibūrę į grupeles, žaidžia kortomis, kiti, susirangę kabinoje, mėgina bent kelias akimirkas pasnausti, o kai kurie prisipažino tik rūkantys ir geriantys arbatą.
„Tokių ilgų eilių beveik netenka matyti. Tiesa, Latvijos ir Rusijos pasienyje jos būna gan didelės, bet mes, veždami greitai gendančius maisto produktus, galime ten kirsti sieną be eilės. Vietos pareigūnai surenka ištisą tokių sunkvežimių koloną ir palydi iki pat sienos. Tuo tarpu čia stovi ne tik maisto produktus, bet ir, pavyzdžiui, gėles gabenantys vairuotojai, todėl šaldytuvai privalo būti nuolat įjungti, kad palaikytų reikiamą temperatūrą, o visa tai irgi sudaro papildomus kaštus”, – dėstė R.Budrys.
Neatsisako blokuoti kelių
Paklausti, ar tikisi sulaukti bent minimalaus atlygio už pasienyje prastovėtas mažiausiai tris paras, visi vakar kalbinti vairuotojai atsakė vienodai: „Mes gauname atlyginimus ne už sugaištą laiką, bet už nuvažiuotus kilometrus, todėl papildomų pinigų beveik nesitikime. Visa tai priklauso nuo mūsų darbdavių. Jei tenka prastovėti kurioje nors šalyje laukiant krovinio, mums mokama per septyniasdešimt litų už parą, tačiau už prastovas pasienyje kompensacija nėra numatyta”.
Vairuotojai teigė žinantys, kad vieną dieną trunkanti vilkiko prastova įmonėms kainuoja nuo septynių šimtų iki tūkstančio litų. Būtent tokio dydžio apyvartines lėšas bendrovės skaičiuoja vilkikams dirbant įprasta tvarka.
Nenuostabu, kad įtūžę vairuotojai ketina blokuoti kelius. Visi jie pasakojo ryšio priemonėmis kalbėję apie tokią galimybę, tačiau kol kas drastiškų priemonių nesiėmę. Vyriškiai sakė netgi nesulaukę jokių ypatingų prieštaravimų iš netoliese nuolat budinčių teisėsaugininkų: „Policijos pareigūnai prieštaravimų mums nereiškė. Jie į mūsų problemas žiūri supratingai ir sako nesikišiantys, kad ir ką nuspręstume. Tačiau čia jau tektų blokuoti ne tik Smėlynės, bet ir visus kitus pasienio kontrolės punktus, jungiančius Lietuvą su Latvija. Užblokavus kelius reikėtų stebėti, kiek mašinų įleidžiama į Latviją, tai lygiai tiek pat iš jos ir išleistume”.
Zarasų rajono policijos komisariato viršininkas Linas Pernavas pasakojo, kad visą parą prie vilkikų budi ir viešąją tvarką prižiūri bei būtinąją pagalbą vairuotojams teikia keturi pareigūnų ekipažai. Pasak komisaro, per savaitę laiko kartą jau prireikė vienam vyriškiui suteikti medicininę pagalbą, mat jį dėl patirto nuovargio ištiko epilepsijos priepuolis. Taip pat teisėsaugininkai akylai stebi eismo situaciją ir prižiūri, kad vairuotojai nevažiuotų pasienio kontrolės punkto link be eilės.