Atlyginimai padidėjo dėl darbuotojų trūkumo, mažesnio pajamų mokesčio bei didesnės minimalios algos
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 1,65 tūkst. litų – penktadaliu daugiau nei tuo pat metu pernai. Toks spartus algų didėjimas pastarąjį kartą buvo užfiksuotas 1998 metais. Analitikų teigimu, algų didėjimas glaudžiai susijęs su darbuotojų trūkumu, atsiradusiu nuo ES narystės pradžios paspartėjus emigracijai. Pastebima, kad darbuotojų darbdaviai priversti ieškoti pas konkurentus.
„Vis populiaresnė tampa „protų medžioklė”, kai darbdaviai vilioja darbuotojus vieni iš kitų siūlydami didesnį darbo užmokestį. Neretai tai vyksta net konkurentų „teritorijoje”. Vienas tokių pavyzdžių – didžiųjų prekybos tinklų karas dėl kasininkų viliojant juos tiesiog darbo vietoje, – teigė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Statistikų teigimu, realusis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2005 metų ketvirčiu, pakilo atitinkamai 21,4 procento. Specialistai sako, kad kiek spartesnis „į rankas” gaunamos algos nei oficialaus atlyginimo didėjimas rodo mokesčių mažinimo veiksmingumą. Tauraitės teigimu, šių metų liepą gyventojų pajamų mokesčio tarifą sumažinus nuo 33 iki 27 proc. paspartėjo algų legalizavimo procesas, o didžiąją darbuotojų dalį pasiekė nauda, gauta sumažinus pajamų mokestį.
Teigiama, kad valstybės didinama minimali mėnesio alga (MMA) taip pat turėjo teigiamos įtakos statistiniam darbo užmokesčiui. Pastarąjį kartą MMA buvo padidinta iki 600 litų liepos pradžioje. Kitais metais minimalią algą numatyta padidinti iki 700 litų. „Šis sprendimas yra visiškai logiškas, turint mintyje, kad vidutinis darbo užmokestis per metus padidėja dar daugiau”, – teigė banko analitikė.